He is girl x Jis yra mergina x Z.M ✔

4

Four

Susidėjau savo daiktus į juodą nedidelę tašę, be kurios niekada neišėjau iš namų. Ranka perbraukiau plaukus, nekenčiau tokių akimirkų kai mama pykdavo ant manęs.

"Fine!" Anglų kalbos žodžiai buvo jos silpnybė. Mama nė velnio neįkrito tos kalbos. Ir tai dar labiau įsiutino mano mamą. Ji sukryžiavo rankas po krūtine.

"Lėja"Suurgzgė ir aš galutinai pasidaviau. Suprantu ji pyko, bet priversti mane eiti į parduotuvę, ko ji niekada nedarydavo ir dar ji žinojo, kaip man nepatinka kai mane mato kiti. Ji žinojo, bet vis tiek liepė man tai padaryti.

"Gerai!"Suurgzgiau ir ranka perbraukiau tikruosius savo plaukus.

Apsimoviau juodą odinę striukę ir įsispyriau į pirmus pasitaikiusius batelius. Garsiai užtrenkiau duris ir mama mane perspėjo garsiu suurgzgimu. Aš sugadinau nuotaiką visiems ir man kažkodėl tai nelabai rūpėjo. Jie taip pat sugadino mano nuotaiką vakar kai parėjau. Mama iškart užsipuolė mane ir apšaukė, o Louis nepagailėjo blogų žodžių.

Šiandien jie vis dar laikė pyktį ant manęs, o aš žinoma ant jų. Kojomis paspyriau akmenį ir jis nuskrido tolyn - tiesiai prie juodų batų savininko. Atpažinčiau juos bet kur. Aš turėčiau susirūpinti, kad Zayn jau trečią kartą mane mato kaip merginą, tačiau aš per daug užsiėmusi pykčiu ant mamos, kad man tai rūpėtų.

"Labas, paslaptingoji" Juodaplaukis pakilnojo antakius. Nužvelgiau jo aprangą. Baltą kepurėm kaip visada juodi marškinėliai ir juodos kelnės. Man atrodo Zayn dievino juodą spalvą, tai jo skiriamasis ženklas.

"Atšok, Zayn" Jis iškart pažvelgė į mane sutrikusiu žvilgsniu. Ar aš ką tik pasakiau jo vardą. Taip, aš tai padariau. Kaip kvaila. Dabar tai jam sukels dar daugiau klausimų. Štai kodėl pikta aš yra blogas variantas.

"Iš kur tu žinai mano vardą?"Juodaplaukis kilstelėjo antakius. Aš eilinį kartą pasimečiau nors ir taip aišku, kad aš prisidirbusi. Jis jau susidomėjo Dilan, jai susidomės manimi, mano paslaptis bus atskleista.

"Dilan pasakė" Gūžtelėjau pečiais ir pradėjau eiti į parduotuvės pusę, juodaplaukis ėjo greta manęs. Atrodo, bet kurią akimirką galėjau atsisukti į jį ir paleisti ši kumščio jam į veidą. Mane nervino jo žavus kvepalų aromatas, jo žingsniai ir galiausiai net kvėpavimas.

"Tai vis dėl to jūs pažįstami"Garsiai išdėstė savo mintis. Aš linktelėjau ir tai jo akyse sukėlė tik dar didesnį smalsumą."Tai galbūt pasakysi savo vardą?"Pasukau savo galvą link jo. Jo veide žaidė šypsena. Ta pati su kuria jis kabindavo merginas. Apsižvalgiau per gatvę, nebuvo jokių mašinų.

"Šį kartą turėsi jį sužinoti pats" Nusišypsojau ir apsisukusi nuėjau. Nesivarginau atsisukti. Šis miestelis visada buvo per daug ramus. Jokių mašinų, mažai žmonių ir visi vieni kitus pažinojo. Čia vyravo tyla ir garsus juokas čia būdavo keistas dalykas. Senesni žmonės, net nesuprato kaip galima juoktis viešumoje. O man priešingai tai atrodė juokinga. Susikišau rankas į kišenes ir paėjusi dar porą žingsnių atsiradau mieste.

"Žinojai, kad tu graži?!"Surėkė Zayn būdamas maždaug 10 žingsnių nuo manęs. Kaip jis taip greitai čia atsidūrė. Aš dramatiškai trenkiau su ranka sau per kaktą ir koja tryptelėjau į žemę, o tada pridėjau vieną pirštą prie smilkinio ir pasukiojau. Tai prajuokino juodaplaukį dar labiau.

"Tu esi labai kvailas" Aš siutau tiesiogine prasme. Man nepatiko kai kažkas žiūrėjo į mane, tai varė man siaubą, bet štai vaikinas juodais anglies spalvos plaukais ir rudomis, beveik juodomis akimis iškrėtė nesąmonę. Zayn priėjo prie manęs susikišo rankas į kišenes ir pavartė akis. Tik dabar pastebėjau, kad nuo jo dvelkia moteriškai kvepalais. Aviečių ir citrinų kvapo.

"Mes galime susitarti, tau reikia tik pasakyti savo vardą" Sumurmėjo ir liežuviu brūkštelėjo apatinę savo lūpą. Aš sarkastiškai nusijuokiau ir apsisukau. Aš vis dar nesuprantu, kas jam su tuo mano vardu. Aš nemanau, kad jam būtina jį žinoti.

"Nagi, tai tik vardas"Suzyzė jis ir aš nepatenkinta pažvelgiau į jį. Pameluoti ar sakyti tiesą?

"O kas bus jai pasakysiu?"Kilstelėjau antakius ir jis prikando lūpą, ranka perbraukė per plaukus ir skvarbiu žvilgsniu pažvelgė į mane, tada nuleido akis į žemę, kurią gaubė dideli ir geltoni lapai. Jis koja juos paspyrė ir nusišypsojo.

"Neerzinsiu tavęs ir atstosiu" Nusišypsojo ir ši mintis mane sugundė. Būtų puiku jai jis atstotų nuo manęs kaip merginos, jau ir taip turiu problemų, būdama Dilan. Atrodo Zayn teisus, pripažindamas, kad prie manęs prilipo. Visai kaip guma prie bato. Atsidusau ir galiausiai nykščiu perbraukiau savo riešą, nusukau akis į šalį, o tada vėl į Zayn.

"Lėja" Po šių žodžių aš tiesiog dingau pasisukusi ant kulno.

<..>

"Ar parnešei morkų?"Louis iškišo galvą ir paėmė iš manęs abu maišus prekių.

"Taip" Nedvejodama atsakiau.

"Tada eik prie stalo, mama padarė vakarienę" Mirktelėjo ir aš nuėjau į virtuvę. Mes gavo palaukti keletą sekundžių kol Louis galėjo prisidėti prie mūsų. Akimirką vyravo nemaloni tyla ir aš supratau, kad brolis nori pranešti kažką svarbaus.

"Lėja" Kostelėjo ir kreipėsi į mane.

"Taip?" Mama taip pat susidomėjo, ką Louis rengiasi pasakyti. Ji pakėlė akis į mane ir šaukštu maišė sriubą.

"Tėtis."Mama suspaudė šaukštą savo rankose, o aš pamečiau jį ir sustingau. Kūną apėmė slogios ir baisios mintys."Jis nori su tavimi pasimatyti" Louis sušnabždėjo ir pasilenkė arčiau manęs. Jo veido išraiška buvo neišskaitoma, o veidas siuntė keistus ženklus.

"Ko jis nori?"Nežinojau pykti ar džiaugtis. Po tiek laiko tėčiui prireikė manęs. Tai šaunu ir gana liūdna. Aš esu nustebusi ir sukrėsta. Ji niekada nesirūpino manimi, taip kaip Lottie. Kartais aš maniau, kad jis manęs nemyli, bet dabar jam staiga kyla noras susitikti su savo dukra.

Aš suspaudžiau kumščius ir trenkiau per stalą. Pyktis manyje tik augo. Atrodo mano vidiniai demonai pagaliau prasiveržė į viršų.

"Man reikia pagalvoti" Sumurmėjau sumerkusi akis. Brolis sugriebė man už riešo, prieš išeinant.

"Tik neatstumk jo iškart, gerai?" Jis tikėjosi, kad aš pasakysiu kažką panašaus į gerai. Bet aš negalėjau.