Daug ką Lėja norėtų pakeisti, bet ji negali. Vienintelis merginai likęs dalykas pasislėpti nuo visų. Ji nebėga nuo savo problemų. Ji užsideda skydą, kurio vardas Dilan. Tik mažutis kvadrato formos pasaulėlis ima griūti kai pasirodo Zayn - vaikinas k...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Atsiprašau vis neradau progos parašyti, tai nesugebėjau, tai mintys dingo, tai ligoninė, tai Vilnius ir galiausiai teko pabūvoti laidotuvėse po kurių norėjosi atsigauti.
Twenty one
Būti Dilan buvo sunku, bet tai mane sugrąžindavo į gerąją mano pusę. Tiesa pasakius, atrodo vis dar jaučiau sušlapusius džinsus ir prigludusius prie mano kūno, tą nedidelį skausmą kai atsistojau po ilgo sėdėjimo, besimerkiančias akis ir spiegiančią tylą.
Aš laukiau Zayn. Lauke pylė kaip iš kibiro, pūtė žvarbus vėjas, o akyse buvo visa ašarų jūra. Jaučiausi nusivylusi ir pamiršta. O ryte kai reikėjo pavedžioti Lėją, buvau baisiausiai pavargusi ir vos nusigavau iki mokyklos. Netgi užmiršau lęšius ir gavau grįžti atgal. Man grįžtant pradėjo lyti, todėl dar atrodžiau kaip šlapia višta- arba gaidys. Ne gana to pavėlavau į pamoką ir mokytoja ant Dilan baisiausiai rėkė.
Galiausiai tiesiog šakute baksnojau maistą ir žvelgiau į jį kaip didžiausią priešą. Mane nervina, kad mane visi paliko ir man baisiausiai nesiseka, bet galų gale aš dėl to kalta pati. Vivi nebuvo kalta dėl to, kaip aš su ja pasielgiau. Ji tik papuolė ne į tą žaidimą ir ne laiku. Ne jos bėda, kad mes su Zayn žaidžiame su paslaptimi.
'Sveikas, nepyk, kad vakar neatėjau.' Jis prisėdo prie to paties stalo ir numetė kuprinę ant kitos kėdės. Iš kart pastebėjau, kad jo kvepalai pasikeitė, jie paaštrėjo. O tos gražios juodos akys, žvelgė į mane apsvaigusiu žvilgsniu. Užsimiršusi vos neprakalbau merginos balsu, bet susitvardžiau.
'Ką veikei?' Lyg ir per daug nesirūpindama paklausiau. Nors pykau, tiesiog niršau ant juodaplaukio. Jis neatėjo, o dabar rodosi mano akyse apsvaigęs. Zayn išsitraukė savo telefoną ir pradėjo žaisti su juo.
'Vivi išvežė į psichiatrinę.'Trūktelėjo pečiais. Alkūnėmis atsirėmiau į stalą. Zayn nelabai kreipė dėmesį į mane.
'Nesistebiu. Ji atrodo kaip tikra išprotėjusi mergina' Pavarčiau akis. Juodaplaukis nustojo žaisti, įsidėjo telefoną į kišenę ir kraupiai nusišypsojo. Tą akimirką sustingau iš siaubo. Atrodo oda pašiurpo. Jo akys, tos pačios rudos akys, žvelgė, spoksojo į mane kaip patį pikčiausią priešą. Su tokia neapykanta, tokiu skausmu.
'O gal tu?'Jis paklausė ir kilstelėjo antakius. Pasirėmė į stalą ir kilstelėjo savo kūną taip, kad jo galva palinktų link mano veido. Šiek tiek pasilenkiau atgal. 'Neatsibodo žaisti savo psichiškų žaidimų? Aš žinau, ką tu privertei padaryti Lėją. Aš žinau kur tu ją įtraukei. Jei reikia pagalbos, labiau nei Vivi. Jai reikia išsigydyti nuo baimės tau. Bet labiausiai pagalbos reikia tau..'
'Ką tu čia nusišneki?'Susiraukiau. Jau net nežinau kelintą kartą jaučiuosi sutrikusi jo dėka. Atrodo Zayn lyg nuskriaustas angelas ir demonas vienu metu. Jis atrodo palūžęs ir tuo pačiu tvirtesnis už visus aplink čia. Jis paslaptingas ir nenuspėjamas. Man trūksta žodžiu apibūdinti jį. Jis tikras žaidėjas.
