Daug ką Lėja norėtų pakeisti, bet ji negali. Vienintelis merginai likęs dalykas pasislėpti nuo visų. Ji nebėga nuo savo problemų. Ji užsideda skydą, kurio vardas Dilan. Tik mažutis kvadrato formos pasaulėlis ima griūti kai pasirodo Zayn - vaikinas k...
К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.
Eight
Net ir būdama girta aš būčiau atsitraukusi, o ką kalbėti apie blaivą ir nepadoriai galvojančią mane? Tai būtų kaip pasinaudojimas juo. Tai būtų poelgis kurio gailėčiausi ir kaltinčiau save už kvailumą. Kur aš įsivėliau? Kodėl oras kuriuo kvėpuoju tapo toks sunkus ir nepakeliamas? Aš nesugebu įkvėpti nepadarydama kažko kvailo. Galbūt todėl dabar sėdėjau šlapia vonioje, rankomis apsikabinusi kelius ir padėjusi galvą ant jų. Veidu nesustodamos ritosi ašaros.
Niekaip nesugebu suprasti savęs ir savo poelgių. Kodėl staiga man tokiai kvailei prireikė meilės? Aš esu ir visada būsiu trauma, o šiluma ne man.
Aš žinojau, kad aš nenormali. Aš žinojau, kad aš keista, o Zayn tik girtas vaikinas patogiausiai miegantis man skirtoje lovoje, bet ne tikruosiuose mano namuose, ne ten kur norėčiau iš tiesų būti ir ne su tais kurie yra mano šeima. Aš turėčiau būti Lottie vietoje. Giliai po žeme, su žemės gyviais. Aš nesuprantu kodėl likimas pasirinko mane ne ją. Aš esu viskuo blogesnė už ją. Aš nesu nei tokia graži, nei mano charakteris, nei aš kažkam patinku nei pati jaučiuosi gerai. Tai būtent aš visiems primenu, kad ji buvo. Net pati žiūrėdama į veidrodį ir įžvelgdama mūsų panašumus nekenčiu savęs. Turėjau mirti aš.
Likimas turėjo iš naujo prikelti ją, tai aš turėjau nepabusti.
Jei būtų mirusi ji, niekas nebūtų jautę neapykantos jai, kaip jaučia man.
<...>
Sėdėjau ant minkštos pagalvės, svetainėje ir rankose laikiau karštos kavos puodelį. Mano tariamos šeimos vis dar nebuvo, bet aš nesirūpinau. Viskas ką aš dariau, tai maišiau pirmyn - atgal. Ir taip nuolatos lėtai ir erzinančiai.
Nesugebėjau mąstyti apie nieką. Galėjau tik tylėti ir mėgautis ramybe. Tik dabar supratau, kad ją praradau vos Zayn pasirodžius mano gyvenime. Jis viską apvertė aukštyn kojomis. Viskas tapo taip svetima ir neatpažįstama.
'Ar gali nustoti? Tai erzina' Pirmą kartą net mano iškalbinga uoslė nesugebėjo pranešti apie jo buvimą čia, matyt kavos kvapas sklindantis tiesiai man į veidą blokavo jį nuo manęs. Nors tą turėjau daryti pati. Turėjau galutinai pašalinti jį iš mano gyvenimo, kol jis nesugriovė jo dar labiau. Aš jau net nežinojau kas aš! Anksčiau aš būčiau pasakiusi. AŠ ESU DILAN FOKER! Bet tai tik saldus melas, savo ilgais pirštais užkemšantis ausis ir pažadantis svajonę, o vėliau ją negailestingai sutrypiantis. Aš nežinau kas aš. Aš nežinau kuri asmenybė mano ir kuo turėčiau būti. Aš jau nežinau..
Viskas tapo taip painu. Jaučiuosi kaip voras surezgęs tinklą ir pats jame įkliuvęs. Man taip norėjosi viską išrėkti ir nusimesti viską nuo savo pečiu, tuo pačiu lygiai taip pat troškau pasislėpti už Dilan. Būti juo ir nurimti. Troškau ramybės ir tylos, norėjau būti laiminga.
'Ei, Dilan' Zayn duslus ir tylus balsus, balsas tyliai einantys čaižiu garsu per ausis, pasiekė ir mane. Pagaliau sugebėjau kilstelėti galvą ir tęsti smaugiančią melo gyslą toliau. Pasmaugs dabar ar vėliau - tai niekam nerūpi. Vis tiek ji prisikas prie manęs ir aš atsiimsiu už visas klaidas.
