He is girl x Jis yra mergina x Z.M ✔

16

Sixteen

Pakelėje , tiesiai prie didžiulės, samanomis, tikru augalų lobiu apaugusia nuversta egle - stovėjo būrelis vaikų. Atrodo jų tėvai nesirūpino, kad čia gali būti pavojinga. Tie maži nekalti, mūsų kaltų ir didžiulių pradžia. Jie taip įdėmiai stebėjo kaip nuplėšiu cigaretės apačią, kad ją pastiprinčiau. Jie taip žvalgėsi ir kalbėjosi, kai aš pridėdavau ją prie lūpų ir godžiai traukdavau dūmus vidun.

Jų dėka jaučiuosi kaip garvežys. Puškuoju ir puškuoju, tik niekaip nepajudu iš vietos. Jau kokią savaitę stoviu cigarečių liūne, trūksta tik alkoholio ir krisiu, smegsiu žemėn prie velnio. Man atrodo po mirties ir atsidursiu pragare.

Būrelyje tarp vaikų jau buvo įsisiautusi vasara. Apnuogintais pečiais, nukirptais džinsais ir nubalnotais keliais jie džiaugėsi kaitria saule. Nors dar tebuvo pavasaris. Tiesiai jų viduryje, krūva pienių ir kiaulpienių, o iš jų supinti vainikai.

Parkelyje buvo ramu ir tylu, tik tokia kvailė, apsirengusi kaip Dilan, dabar sėdžiu šešėlyje ir rūkau. Saulė pakilusi taip aukštai, kad abejoju ar nusileis, o persirengti negaliu. Čia per daug žmonių ir kas nors mane pamatys. Bijau rizikuoti, todėl visas mano dėmesys nukreiptas į vaikus.

Jie vis dairėsi į mane ir taip baikščiai žiūrėjo, lyg galėčiau nuskriausti juos, bet aš nebuvau piktybiška. Man patiko matyti kaip jie uždedu vaikinukus aplinkiniams ant galvų ir jie ne dėl nieko, pasilieka juos. Aš žinau, kad jie išmeta juos kai vaikai nemato, už kampo. Jie nenori sunaikinti jų svajonių.

Yra žmonių nesupranta, kad mes jų pavyzdys. KĄ mes darome tą daro ir vaikai. Jie yra nekalti. Jie yra tai kas kažkada buvome mes. Ir blogiausia, kad dabar aš ir toliau kaip bitė darbininkė kilnoju ranką ir vis traukiu, ir traukiu, nors žinau, kad elgiuosi blogai. O viso to kaltininkas Zayn dingimas.

Be juodaplaukio aš neturiu ką veikti. Nėra dėl ko nervintis, ar nerimauti. O jis tiesiog pradingo kaip į balą. Nemačiau jo savaitę. Įpratau stebėti ar jo nėra minioje ar kur nors. Žvalgydamasi pradėjau pastebėti dar daugiau gyvenimo tiesos. Ir suvokiau, kad aš net neturiu tikslo gyvenime. Pagalvojusi apie ateitį aš matau tuštumą.

Šiek tiek apsvaigusi nuo pakelio cigarečių, kilstelėjau nusisėdėjusį kūną ir keliais žingsniais prasimankštinusi - patraukiau į parduotuvę. Norėjau maisto. Troškau labiau už viską. Sliekų, braškių, obuolio ar net kirmėlių formos guminukų. Norėjau pajusti saldų ir rūgštų skonį ir pasimėgauti akimirka kai galiu pasimėgauti kažkuo skaniu ir skanumynas burnoje nuneša su savimi dalelę kažko bjauraus iš manęs.

Parduotuvė perkrauta saldumynų. Akys blizga pamačius ir lygiai tas pats pastabus balsas galvoje sako, kad tai tik pinigai jiems ir nuodai man. Nepaisydama balso aš paimu pakelį ir nueinu prie kasos, o tada jau mano akys kelis sykius gerai išsiplečia.

Pati nusistebiu savo greitumu. Apsisuku kaip vijurkas. Padedu guminukus ir dar spėju išbėgti iš parduotuvės. Svarbu kuo toliau nuo - Vivi. Tos pačios mergino kuri vos neišprievartavo Dilan, kai aš buvau su Zayn vakarėlyje. Tai buvo seniai, bet nesinori jos sutikti. Nežinau kodėl. Tiesiog nenoriu bendrauti ar kalbėtis su kažkuo.

'Dilan?'Sustingusi ir užmerkusi aksi stoviu vietoje. Dabar jau žinau nepasisekė! Kaltas kvailas noras ir vėl pabėgti. Kai kuriems žmonėms reikia alkoholio, o viskas ko aš norėjau tai guminukų. Ne tik jų negavau, bet dar ir sutikau ko nenorėjau sutikti. Dar dabar prieš akis mėtosi tos merginos kūnas.

'Labas' Pajutusi vanilės ir aviečių kvapą atsisukau į raudonplaukę. Anksčiau nepastebėjau, kad aš buvau vos vos už ją aukštesnė, bet dabar tai supratau puikiai. Vivi dažėsi lūpas raudono ryškiai per ryškiu lūpdažiu, o plaukus natūraliai bangavo ir ji tikrai mėgo mielus dalykus. Arba turėčiau sakyti šviesias spalvas. Gal žmonės ir to neapsvarsto, bet aš pastebėjau kuo liūdnesnė nuotaika ir niūresnis žmogus tuo drabužiai tamsesnis. Vivi rūbai šviesus, mano juodi kaip ir Zayn. Ak, kur tu juodaplauki..

'Kaip sekasi? Seniai tave bemačiau...'Ji pradėjo kalbėti tuščiai ir aš net buvau nustojusi klausytis beverčių plepalų. Kol ji nepasakė vieno vienintelio vardo. ''Zayn'' Nesuprantu kodėl man jis turėtų rūpėti ir kodėl aš ištempusi ausis stengiuosi suprasti apie ką eina kalba. Tai kvaila.'Gal tu žinai kas ta paslaptingoji Zayn Lėja?'

Ateina laikas kai aš pradedu springti oru ir kosėti. Mergina sutrikusi trinkteli ranka man į nugarą ir aš nusiraminu. Išorėje. Viduje pasileidžia vilkas ir jis bėgioja po visas mano kūno dalis kaukdamas!

'Ką?? Kokia dar Lėja?'Sumikčioju ir greit sutvirtinu balsą. Vivi pažvelgia į mane ir galvą niūksteli kažkur. Kodėl gyvenimas ir vėl man primena Lėja? Dabar dar vienas žmogus kažką apie mane žino. Kai jau maniau, kad Lėja palaidota su mano praeitimi ir ta paslaptis niekam neįdomi.

'Na nežinau tiesiog, aš netyčia Zayn namuose pamačiau didelį stendą ir ten yra daug vienos merginos nuotraukų, o viršuje didelėmis raidėmis užrašyta 'Lėja' . Manau tai vardas todėl ir klausiau..' Vivi atsiduso ir nudelbė akis į tamsią žemę, kaip tik ten ir norėjau ten  palįsti ir būti užkasta kaip mano tėtis. Kodėl viskas vis tiek turi būti sudėtinga? Aš dingau. Štai dabar aš Dilan, bet pasirodo Zayn turi visą krūvą mano nuotraukų kur aš esu Lėja. 

'Ką tu veikei Zayn namuose?'Lygiai taip pat tyčia kaip ir netyčia išsprūdo klausimas. Nenorėjau to klausti, bet kažkas viduje liepė atsikratyti klausimų ir kalbėti, tuo pačiu nukreipiant temą. Net nepagalvojusi prasižiojau ir prabilau, o širdis draskėsi kaip  pasiutęs šuo.  Rankos drebėjo, todėl susikišau rankas į kišenes. Būtent dabar prisiminiau kaip Zayn man pasakė, kad žino, o aš visiškai tai užmiršau.

'Na kaip čia tau paaiškinti. Man patinka Zayn, o jis dabar kažkoks keistas, todėl dažniausiai aš nueinu į jo antruosius namus, tiksliau kaip jis vadina 'beta' ir mes pasilinksminam tai patinka ir jam ir man.'Tokie nekalti ir nedrąsus žodžiai išėjo iš jos burnos, kaip velnias ar šėtono garbinimas mano ausims. Susinervinau, be galo susinervinau ir tai buvo baisiau už mano paslaptį.

'Ką gi. Iki.'Vivi numykė ir apsikabinusi nuėjo. Jos figūra tolo nuo manęs, bet aš kelias sekundes žvelgiau jai įkandin tuo keistu ir nesuprantamu žvilgsniu. Lyg niekur nieko nuėjau ir persirengusi pagaliau grįžau namo. Pati to nesuvokdama stipriai trenkiau savo kambario durimis, iškart užrakinau jas ir apsimovusi juodą odinę striukę išlipau per langą. Drėgna žolė susidūrė su mano šaltu ir jausmingu kūnu.  

Išbėgau iš kiemo ir supama tamsaus ir drėgno vakaro bėgau. Girdėjosi tik mano greiti žingsniai ir tyli rūbų trintis. Visas laukas kvepėjo vyriškais kvepalais kuriuos pasiskolinau iš brolio, o plaukai krito ant akių. Nieko nesakiau, tylėjau ir klausiausi greito savo kvėpavimo.

Po kelių sekundžių buvau vietoje. Atsisėdau ant suoliuko ir susikėliau kojas prie savęs. Parkas mano mėgstamiausia nakties vieta. Dvelkia vienatve, ramybė,protingu mąstymu ir giliai širdyje didžiuliu skausmu kurį nesėkmingai slepiu.

Kodėl aš negaliu būti tokia kaip Vivi? Kodėl negaliu apsivilkti suknelės ir aukštakulnių, o pati šypsodamasi nueiti prie Zayn? Kas mane laiko nuo tikrovės?  Gyvenimas toks negailestingas. Man plėšo širdį, man skauda, o aš nežinau kodėl? Galbūt todėl, kad visa savaitę jaudinausi dėl juodaplaukio, o dabar suprantu, kad jis linksminosi nes jam kaip ir visiems - be manęs geriau.

Netekusi kantrybės suklupau ant betoninio takelio ir garsiai pravirkau.