Daug ką Lėja norėtų pakeisti, bet ji negali. Vienintelis merginai likęs dalykas pasislėpti nuo visų. Ji nebėga nuo savo problemų. Ji užsideda skydą, kurio vardas Dilan. Tik mažutis kvadrato formos pasaulėlis ima griūti kai pasirodo Zayn - vaikinas k...
К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.
Dabar pasiėmam kirvius ir mušam mano kompą ir mano kvailą galvą. Vieną kartą dalį ištrynė kompas, o kitus du net aš ;D Proto bokštas žinau :D
Ps. No intrigų
Fifteen
Kodėl aš visada mėgau būti Dilan.. Turbūt labiausiai todėl, kad Dilan buvo vienišas. Toks nerūpestingas ir niekam nereikalingas. Niekas manęs nepastebėjo ir niekam aš nerūpėjo, o svarbiausia, pabėgdavau nuo visų gyvenimo problemų. Man nebereikėdavo nešti tos varginančios ir nualintos Lėjos sielos.
Galėdavau stebėti stebėti žmones iš galinio suolo ir žvilgčiodama į juos atspėdavau daug jų gyvenimo paslapčių. Grečer visada užsimeta plaukus ant kaklo, nes po pasimylėjimo tualete jos vaikinas palieka jai žymes. Salė visada nešioja ilgas rankoves, nes ji žalojasi. Matematikos mokytoja dažosi lūpas ryškiai raudonu lūpdažiu ir nešioja aptemtą sijoną, o eidama siūbuoja klubais, nes skaitė internete, kad taip pritrauks vyrų dėmesį. Zayn mėgsta rengtis juodai, nes jis yra tamsi asmenybė, arba mėgsta kitiems sukelti tokį įvaizdį. Lorenin mano buvusi kaimynė atsisuka ir spokso, nes jai patinka Dilan. Galiausiai net aš apsimetu Dilan ir slepiuosi nuo problemų.
Juk visi mes esame melagiai. Niekada nemačiau nieko blogo būti Dilan. Man patikdavo šio vaikino nerūpestingumas, vienišumas ir darydamas ką nori. Neturėjau nei draugų nieko ir jaučiausi be galo laisva. Gal kartais prie manęs prikibdavo Zayn, bet būdama Dilan aš nelabai jaudinausi ar nervinausi. Nebent tik dėl to, kad jam buvo įdomi mano paslaptis.
Durys nemaloniai sugirgždėjo nemaloniu ir per ausis einančiu garsu. Netrukus į klasę įžengė tamsiaplaukis ir patalpa kaip visada prisipildė jo kvepalų kvapo. Zayn nužvelgė kelis mokinius ir jo akys susitiko su manosiomis. jis prisimerkė, lyg tikrindamas ar tai aš ir keliais dideliais žingsniais priėjo prie mano suolo. Nusimetė kuprinę ant kitos laisvos vietos šalia ir sukrito ant kėdės, išsitraukdamas telefoną.
Tiesiog norėjosi paimti vieną ranką, pastumti jį ir išvaryti iš čia. Nesupratau kodėl jis tai padarė. Jam nereikėjo čia atsisėsti ir aš buvau tuo tikra. Maniau, kad po visko su Lėja jis paliks mane ramybėje. Tikėjausi, kad jam nerūpi mano paslaptis ir žinoma aš klydau. Gerai, kad mano protas atsigavo.
'Graži?' Zayn išblaškė mintis. Aš pakėliau galvą ir kostelėjau. Man ir vėl reikėjo kalbėti vyriškai. Sunku ir vėl pradėti, bet aš turėjau pasistengti. Po visko kas man nutiko, turėjau pagaliau tikrai pasiryžti ir padaryti ką ketinau seniai. Privalau įrodyti Zayn, kad aš vaikinas ir jis atstos nuo manęs visiems laikams. Štai koks mano tikslas.
Pažvelgiau į telefono ekraną, ant kurio buvo nuotrauka. akimirksniu vos nenukritau nuo kėdės. Tiesiai prieš mano akis buvo nuogos merginos nuotrauka! Nuogut nuogutėlės, galėjau matyti kiekvieną jos odos lopinėlį. Ir keisčiausia, kad tokį vaizdą aš mačiau pirmą kartą.
Nebuvau iš tų kvailų žmonių, kurie praleidžia pro akis smulkmenas. Greit susivokiau kokį išbandymą Zayn daro ir nustačiau rimtą veido išraiška. Dar akimirka ir aš padusiu. Negaliu matyti to, ką dabar matau.
'Krūtinė maža' Dusliai pasakiau ir iškart atsiverčiau sąsiuviny. Dar liko kelios minutės iki skambučio, bet kuo toliau tuo nervingesnė aš dariausi. Daug minčių sukosi mano galvoje. Pagrindinės iš jų, kad aš susimoviau.
'Tu teisus' Zayn nusijuokdamas pasakė. Atsisukau į jį ir jis klastingai nusišypsojo. Viena išdykėlė sruoga užkrito jam ant akių, jis nenubraukė jos, o tik toliau kažko įnirtingai ieškojo telefone.
'O ši' Mano ranka pakilo link burnos kai aš maniau, kad netrukus apsivemsiu. Ir vėl nuogos merginos kūnas tik milijoną kartų didesnės, netikros apimtys.
'Aha, gera'Greit pasisukau į knygą ir Zayn tyliai sukikeno. Nedrįsau pakelti akių ir pasižiūrėt į jį. Esu tikra, kad raudonuoju, kas mane gali labai greit išduoti. Suspaudžiau kojas ir mąsčiau apie viską kas susieja su Lėja. Jos gyvenimas, Lottie, tėtis. Paprasti ir liūdni dalykai kurie mane atšaldė akimirksniu.
Karšta ir deganti oda, pavirto į ledą. Nesirūpindama atsisukau į Zayn kuris pasirodo visą laiką mane stebėjo.
'Kaip Lėja?'Galbūt anksčiau man visiškai nesisekė regzti genialų planų, bet šį kartą mano sumanymas buvo genialus. Man prireikė daug laiko įtikinti Louis, kad aš įsimylėjau Zayn ir jai matysiu jį man bus blogai. Todėl brolis sutiko mane pridengti. Dabar oficialiai Lėja išvyko į Birminghemą pas mamą. Ji negrįš nes bando stotis ant kojų.
Taip manys Zayn, o iš ties aš būsiu čia visai šalia jo, kol įtikinsiu, kad Dilan yra tikrų tikriausias vaikinas ir Lėjos nebėra. Galbūt ji mirs, galbūt ne. Galiausiai aš liksiu viena ir darysiu ką noriu. Aš būsiu laisva nuo šios didelės problemos vardu - Zayn. Man nebereikės galvoti ką daryti, man nereiks kalbėti, man nereikės būti pastebėtai, man nereikės norėti to ko aš niekada negausiu. Aš paprasčiausiai būsiu laiminga. Bent dalele savęs.
'Ji? Gerai' akimirką svarsčiau apie žodžius kurie gali pakeisti viską. Pirštų galuose sukau rašiklį.'Ji išvyko.'Nutilau. Zayn pakėlė akis ir sustingęs stebėjo mane, o tada nusuko jas, spoksojo į vieną tašką. Visiškai be žodžių ir beveik be jokios veido išraiškos.'Ji išvyko kaip tik prieš keletą valandų, kiek žinau broliui turi palikusi kažkokį laišką tau. Be to nemanau, kad ji čia grįš. Jai per sunku čia ir panašiai. Daugiau nežinau.'Trūktelėjau pečiais. Zayn nieko nesakydamas atsistojo, čiupo kuprinę ir išlėkė iš klasės.
Sutrikusi kelias sekundes stebėjau tolstantį jo siluetą. Netruks net jo kvapo čia neliko. Liko tik tuščia vieta ir keistas jausmas užpildęs mano krūtinę. Netrukus prasidėjo pamoka ir aš prisiverčiau susikaupti.
Grįžusi namo persirengiau. Keista buvo matyti namus tokius vienišus ir tuščius. Netrukus grįžo ir tėčio šeima. jo žmona su kūdikiu ant rankų. Supratau, kaip jai buvo sunku. Klarisė tarp rankose laikė kavos puodelį ir nemirksėdama žiūrėjo į jį. Kelios karčios ašaros nusirito juos skruostu. Galėjau prieiti prie jos ir suprasti, kad jai sunku. Aš puikiai supratau tą skausmą krūtinėje. Vis dar nesusitaikiau su juo.
Man neleido to padaryti paprastas dalykas. Negalėjau apsimesti tuo ko nesu. Sakoma reikia ištiesti ranką, prašančiam. Bet aš žinojau, kad kartais paguoda liūdina daug labiau. Jai reikia prasilaužti ledus pačiai. Gal aš esu savanaudiška, bet aš lygiai taip pat esu per didelė trauma, kad padėčiau kitiems, kai nesugebu net sau.
Keliais dideliais žingsniais užbėgau į viršų ir atsistojau prieš veidrodį. Ir vėl ta pati liūdna mergina, tos varganos mėlynos akys, šviesūs, nušiurę plaukai. Lieknas stygos kūnas ir iki gelmių kaustantis skausmas širdyje.
Uždėjau ranką ant savo skruosto. Aš esu tokia tikra ir išgalvota tuo pačiu metu.
