Nuotraukoje pavaizduota Emilija. P.S. nepamirskit palikti komentarų ir paspausti migtuką"vote" AČIŪ
_____________________________Einu mokyklos koridoriumi, kažkoks vaikinas atėjo man už nugaros ir nuo mano pečių paėmė mano kuprinę.
-Sveika, galiu panešti, ji atrodo sunki.
-Labas, ji nėra sunki.
-Na, bet vis tiek, galiu ?
-Kad jau taip nori,-nusijuokia,- imk, nešk.
Jis paėmė mano kuprinę ir užsidėjo ją ant peties, dabar jau nešė dvi kuprines ir sportinį maišelį.
-Koks šios gražuolės vardas,-jis pasižiūrėjo į mane ir nusišypsojo.
-Kokios dar gražuolės?-paklausiau ir apsimečiau kad nesuprantu, jog jis kalba apie mane
-Apie tave, durnele, aš kitos gražuolės čia nematau,-jis nusijuokė, aš jam pritardama taip pat.
-Aš Emilija, o tų kas toks ?
-Erikas,- jis nusijuokė ir kaip supratau iš mano žodžių.
-Nesijuok nu,- nusišypsojau jam,- o tai nebeleisiu nešti kuprinės,- mes pradėjome juoktis.
-Gerai, gerai, nebesijuoksiu.
-Ačiū,- nusišypsojau savo miela šypsenėle.
Priėjome prie Lietuvių kalbos klasės, aš pasiimiau savo kuprinę iš Eriko.
-Ačiū,- padėkojau jam.
-Nėra už ką, gražuole. Kiek tau liko pamokų?
-Ši paskutinė, o kas?
-Tada gerai, gal nori kad po pamokų parveščnamo?
-Nereikia.
-Nagi, prašau.
-O tau dabar bus paskutinė pamoka?
-Galima sakyti ir taip.
-Kaip suprasti?
-Jei leisi parvežti iki namų paaiškinsiu, bet kai busime prie jų.
-Na gerai.
-Tai po pamokos susitinkam stovėjimo aikštelėje.
-Ok.
-Sėkmės, neprisirink dvejetų, mažute.
-Aš ne mažutė, be to ačiū, mažiau,- aš nusijuokiau.
-Iki.
-Iki.
Ech, laukia dar viena nuobodi pamoka. Aš žinoma mėgstu lietuvių kalbą, bet dabar.. Man vis dažniau rūpi draugai, o ne mokslas, na aišku vis dar gaunu pora 10, kelis 9 ir kartas nuo karto 8, bet manau kad ir tai vis dar gerai. Įėjau į klasę ir visi į mane žiuri kaip į kokia ateivę.
-Tau viskas gerai, gal tau reikia pas sesele?-paklausė mokytoja.
-K-kaip suprasti?- paklausiau sumikčiodama.
-Tu visa perbalusi, tau nėra bloga?
-Na ne.
-Tada gerai, bet vis tiek važiuok namo, nes atrodai prastai.
-Amm.. Bet pas mane nieko nėra namie, mama grįš tik po pusvalandžio.
-O tų raktų neturi?
-Na kaip ir ne, nebent būtų brolis grįžęs jau, bet nemanau kad jam jau pasibaigė pamokos.
-O tų negali jam parašyti?
-Tuoj,-išsitraukiau telefoną ir pradėjau rašyti sms broliui.
Aš-"Labas, ar tų jau namuose?"
Paulius-"Jo, o kas?"
Aš-"Tuoj grišiu"
Paulius-"Ok"
-Jis namie?-paklausė mokytoja.
-Jo.
-Tai susirinkimas daiktus ir bėk namo.
-Na gerai.
-Žiūrėk, nesusirg.
-Aha.
Išėjau iš klasės ir nuėjau į auklėtojos klasę, ji neturėjo pamokos, todėl taisė aštuntokų darbus.
-Kur eini?-paklausė nepakeldama galvos nuo testų.
-Mokytoja sakė, jog atrodau prastai ir liepė eiti namo.
Auklėtoja pakėlė galva ir nužvelgė mane.
-Tų visą išbalusi, susirink daiktus ir bėk, nesusirk tik.
-Pasistenksiu.
Susirinkti visus daiktus ir apsivilkau striukę. Išėjau iš mokyklos ir matau..
YOU ARE READING
Spalvotas Gyvenimas (Ltu)
RomanceAš Emilija Rotkel, man 17 metų, esu iš Telšių. Man patinka groti su gitara, dainuoti, šokti, važiuoti riedlente, žaisti futbolą. Esu moksliukė, knygų žiurkė ir taip toliau, bet vis dėl to turiu daug draugų. Nepasižymiu labai dailiomis kūno linijomis...