Royals

❤3❤

Royals
....-O tu nenorėtum būti auksakraujė?
-Žmogeli a tu visai pablūdai? - pliaukštelėjau jam per pakaušį, - man atrodo Louis tau daro blogą įtaką.
-Heyyy tai buvo tiesiog klausimas, - pradėjo burbuliuoti,- nebūtina iš karto pulti muštis.
Nusijuokus pasukau už kampo ir jau buvau prie namų. Čia nebuvo nieko ypatingo. Tiesiog mažas, jaukus namukas kuriame kadaise knibždėjo būrys žmonių.
Jei trumpai apibūdinčiau savo šeimą tikriausiai būtų taip. Mano tėvas buvęs karys. Na jis bent jau grįžo kitaip nei Zayn tėtis. Mano mama buvo na švelniai pasakius snobė. Nors buvo praščiokė elgėsi kaip dama. To pačio tikėjosi ir iš savo dukrų, dėja iš manęs ji to nesulaukė. Tačiau Maya buvo galima sakyti svajonių dukra. Visada pasitempusi, turinti darbą, gabi beveik visur. Ji buvo namų pasididžiavimas. Taip aš dažniausiai būdavau pamiršta, tačiau dėl to nerimavau mažiausiai.
Ddžiausią nerimą kėlė tai, jog rugsėjis su kiekviena diena vis labiau artėjo, o su juo ir šaukimas į kariuomenę. Žinojau, kad turėčiau Maya'ai nupirkti pakabutį ir palaikyti tradiciją, bet pinigų neturėjau. O tiek kiek man reikėjo kaimiečiai taipogi neturėtų.
Užlipus laiptais pasukau į savo ir Mayos kambarį.
-Kaip sekėsi mažoji isterike? - sukikenau pamačiusi Maya išsižergusią per visą lovą.
-Pavargauuu - pradėjo inkšti kaip mažas šunytis.
-Džiaukis, kad tau neteko eiti į areną. Vienas iš kovotojų mirė.
-Klausyk Amber kodėl tu tokia maloni? - pervėrė mane žvilgsniu, - tai tikrai ne prieš gerą.
-Prašauuu geriausia sesutee ar galėčiau rytoj eiti kartu su tavimi į miestą? - nustačiau savo geriausią šunyčio veidelį.
-Baik, tas veidas mane gąsdina. - suspiegė ji, - o kam tau į miestą?
Ji turėjo suprasti neketinau pasakyti jai tai tą patį rytą kai turėjau išeiti iš namų, kaip padarė mano broliai.
-Maya klausyk. Tau jau 15 tu turėtum suprasti. Artėja mano 18 gimtadienis, tada man teks išeiti. - švelniai pakėliau jos ranką ant kurios siūbavo šiek tiek per didelė apyrankė, - nenoriu naikinti tradicijos.
Nustebau, niekada nesitikėjau, jog šis mažas demoniūkštis kuris buvo mano sesuo stipriai suspaus mane glėbyje. Kad ir kaip ten būtų, kad ir kiek mes besipyktumėm ji visuomet išliks mano sesuo.
-Gerai, - pakėlė šiek tiek ašarotas akis į mane, - gali rytoj eiti su manimi.
Šyptėlėjau ir nustriksėjau į virtuvę padėti mamai su vakariene. Visiem susėdus prie stalo, pradėjome vakarieniauti. Vos paragavus maisto visi supratome kažkas ne taip.
-Mama įdėjai pipirų kurių tau parnešiau? - vietoj atsakymo sulaukiau mamos paraudimo ir nukreipto žvilgsnio. Visi supratome, jog visos mano parneštos dovanos buvo pavogtos.
-Amber aš tikrai vertinu ką tu darai dėl mūsų ir šių namų, bet..
-Bet nori jog aš būčiau tokia kaip Maya.
-Taip. - susiraukiau ir pasijutau nebe tokia jau ir alkana. Jau norėjau stotis nuo stalo kai Maya sulaikė mane.
-Vos nepamiršau eidama namo užsukau į paštą ir pasiemiau laišką nuo Luco. - visų žilgsniai nukrypo į ją. Tėtis su mama vos ne pradėjo muštis kuris pirmas į rankas pagriebs laišką.
Atrodo viskas buvo kaip visada. Lucas kiekviename laiške nuramindavo mus, jog jam viskas gerai. Tačiau šį kart jis turėjo žinių ir nuo kitų mūsų brolių na, nuo Calum jei tiksliau. Dėl Thomo viskas buvo neaišku, tačiau jis neabejojo jog jam viskas gerai. Taipogi greitai sueis penkeri metai Thomo tarnybos, tada jis turės teisę grįžti namo.
Man su Maya atsistojus išsijungė lempos.
-Vėl nesumokėjote už elektrą? O kur tie pinigai kuriuos jums vakar parnešiau, - tėvams atsidusus supratau. Jie tam nepritarė. Neketinau pradėti dar vieno ginčo su jais. Vos užlipus į savo kambarį išgirdau paukščio klyksmą. Zayn. Na jau ne šį kartą neisiu.
Paukštis surėkė dar kartą tik šį kart garsiau. Niurnėdama ant to kvailio sunkiai pakilau iš lovos. Atidariusi langą jau mačiau Zayn stovintį po obelimi.
-Tikiuosi tau tinka mėlyna spalva, nes tuo būsi ja padengtas. - vos nerėkiau ant jo. Tačiau nustojau kai pamačiau jo ašaromis nusėtą veidą. Zayn neverkė. Niekada. - Kas yra? Zayn kas nutiko? - sugriebiau jį už rankos.
-Mano meistras jis mirė. Amber aš nepabaigiau mokytis. Man jau aštuoniolika. Kiti meistrai jau turi mokinius. - aš tiesiog apmiriau. Šie žodžiai skambėjo mano galvoje. Zayn drebančiomis rankomis apglėbė mane. - Amber greitai manęs ateis pasiimti kariuomenė.