Royals

❤10❤

Royals

-Mano sąlygas tu įvykdei. Reiškia, jog dabar aš įvykdysiu tavąsias. - šyptelėjau ir šiek tiek nusilenkiau karaliui.

-Gal dabar galėčiau grįžti į savo kambarį ?

-Žinoma, Harry, galbūt norėtum palydėti savo sužadėtinę ? - garbanius atsistojo ir pažvelgęs į tėvo pusę linktelėjo. - Puiku, Niall mes galėsime aptarti kiek naujų būrių dar reikėtų išsiųsti į paparčių slėnį.

Harry lygiai taip pat kaip ir jo brolis laukė kol aš pradėsiu sekti paskui jį. Kol ėjome į mano kambarį jis nepratarė nė žodžio. Tikriausiai visi karališkosios šeimos nariai buvo šikniai. Atsitrenkiau į kažką kieto. Vėl. Tikriausiai man reikėtų pradėti žiūrėti kur aš vaikštau.

-Mes jau čia. - Harry šyptelėjo ir jau norėjo eiti.

-Palauk. Juk jis tavo tėvas. Neturėtų versti tavęs tekėti už merginos kaip aš. Jis turėtų linkėti tau viso ko geriausio, - jis švelniai suėmė mano rankas.

-Nesakyčiau kad jis mane verčia. Jei iš dalies to nenorėčiau pats to tikrai nevyktų. Galbūt aš tavęs dar nepažįstu, tačiau tikiu kad tu esi viena iš geriausių, - žvelgiau jam į akis. Ieškojau ženklo kad jis meluoja ir yra tiesiog niekšas. Tačiau to nebuvo. Jo akys buvo tokios žalios, tokios tyros.

-Žinai, aš nebenoriu grįžti į kambarį. Gal.. Galėtume pasivaikščioti po pilį?

-Su viena sąlyga. Aš noriu daugiau sužinoti apie tave.

Po poros valandų vaikščiojimo ir tiesiog kalbėjimosi mes išėjome į sodą.

-Negi nebijai, jog aš galiu pabėgti? - sukikenau ir atsisėdau ant plačios supynės.

-Sąžiningai? Ne. Tu negalėtum palikti manęs, - jis bandė atsisėsti man ant kelių ir dabar mes abu voliojomės ant žemės.

-Oho kokie mes užtikrinti. - Per kelias valandas supratau, kad Harry buvo visiška jo brolio priešingybė. Jis buvo mielas, juokingas, ir nuoširdus. O Niall.. Na, jis buvo šiknius kuris kažkuo mane traukė. Kalbant apie velnią..

-Harry tavo motina nori tave matyti. - Harry pašoko nuo žemės ir padėjo man atsistoti.

-Prieš miegą pažadu užeiti, - Harry pakštelėjo man į žandą ir nuskubėjo tamsiu koridoriumi. Šyptelėjau ir pirštų galiukais perbraukiau per žandą.

-Einam. Palydėsiu tave į tavo kambarį. - jis grubiai sugriebė mano ranką ir galima sakyti pradėjo mane temti paskui save. Kodėl nors kartą aš negaliu eiti priekyje?.. Ach taip.. Aš nežinau kur eiti.

-Žinai tu ir tavo brolis esate visiškos priešingybės. - Niall atsisuko į mane ir prisitraukė mane arčiau jo.

-Jis nėra mano brolis.

-Kaip suprasti? - suraukiau kaktą.

-Jo mama nėra mano mama. Galbūt tėvas vienodas, tačiau tai nedaro jo mano broliu, - jis pastūmė mane toliau ir aš būdama nevėkšla vos nenukritau. - Nesuprantu Amber. Kas tavyje tokio ypatingo. Kas tavyje taip stipriai mane traukia?

-Gal galėtume grįžti į mano kambarį. Prašyčiau. - Jis atsiduso ir paėjo porą žingsnių toliau.

-Tau dar reikia susipažinti su tavo sargybiniais.

-Aš jau pažįstu Luką mes susipažinome šiek tiek ankščiau.

-Yra dar vienas sargybinis. Jie su Luku dirbs pamainomis arba kartu. Jis naujas vaikis. Vakar gavome porą naujų darbuotojų. - Linktelėjau ir toliau jį tylomis sekiau.

-Rytoj 6 ryto prasideda tavo apmokymai. - Niall sumurmėjo vos girdimai.

-Koki apmokymai?

-Kodėl tu užduodi tiek daug klausimų? Tau reikia išmokti etiketo, mūsų istorijos. Ir žinoma tau reikia treniruotis. - staiga jis sustojo ir aš VĖL vos neatsitrenkiau į jį.

-Klausyk, galbūt kitą kartą prieš sustodamas man prieš pat nosį perspėk.
-Atleisk. Štai tavo kambarys ir antrasis sargybinis. - Niall apsisuko ir nuėjo kiton pusėn. Pasukau galvą ir šoktelėjau iš nuostabos.

-Ką po velniais tu čia veiki?!

��������