❤11❤

59 6 2
                                        

Royals

-Ką po velniais tu čia veiki?! - Žiūrėjau išplėtusi akis į brunetą kuris stovėjo ir kikeno žiūrėdamas į mane. Jo rudos akys žvelgė į mane, galbūt netgi šiek tiek pašaipiai.

-Pasiilgau tavęs, Ams, - jis stipriai suspaudė mane savo glėbyje ir pabučiavo kaktą.

-Aš irgi tavęs, Liam, - Liam buvo senas mano brolių draugas. Taip, jis sutarė su visais mano broliais kad ir kokie skirtingi jie bebūtų. Na, taip pat galima sakyti, jog Liam buvo mano pirmasis ir paskutinis vaikinas. Mes niekada taip ir neišsiskyrėme, nes jis staiga gavo šaukimą į kariuomenę ir dar tą pačią dieną iškeliavo.

-Visiškai nenorėjau šito darbo, tačiau dabar matau jo privalumus, - jis sumurmėjo man į ausį dar stipriau mane suspausdamas.

-Kaip tu čia atsidūrei? - pakėliau akis į jį.

-Prieš porą savaičių buvo mūšis su tais laukiniais. Aukų buvo nedaug, tačiau aš buvau vienas iš jų. Tiesa, mane gana greitai pastatė ant kojų, tačiau į mūšio lauką daugiau siųsti nebenori. Todėl ir buvau paskirtas čia, - jis paleido mane iš savo rankų ir atsirėmė į sieną.

-Ar dabar tau viskas gerai? - žvelgiau į jį su nerimu. Galbūt kitiems taip neatrodė, tačiau aš mylėjau ir rūpinausi man artimais žmonėmis. Liam pavartė akis ir linktelėjo.

-Žinau, kad norėtum pakalbėti daugiau, tačiau man laikas eiti pas valdžią, o tau į savo kambarį, - jis vėl mane apkabino ir sušnibždėjo į ausį. - Vidurnaktį ateisiu pas tave.

Liam vėl mane paleidęs nužingsniavo tolyn, o man neliko nieko kito kaip tik grįžti į savo kambarį. Vos tik uždariusi duris vos ne bėgte pasileidau prie kriauklės. Viskas ko dabar norėjau tai nusiplauti visą makiažą kuris dengė mano veidą. Po kelių minučių veidrodyje vėl mačiau senąją save. Tikrąją save.

Persirengusi į patogesnius drabužius, pagriebiau iš lentynos pirmą pasitaikiusią knygą ir išėjau į balkoną. Jis tikriausiai buvo geriausia mano kambario dalis. Iš čia atsidūrė nuostabus vaizdas į karaliaus sodus. Apverčiau knygą ir perskaičiau jos pavadinimą Mažoji Izidė" . Neturėjau nė žalio supratimo apie ką buvo ši knyga todėl tiesiog pradėjau skaityti.

Nespėjus man perskaityti net 5 puslapių už durų pasigirdo beldimas. Ant pirštų galiukų priėjau prie durų ir švelniai jas pravėriau. Už jų stovėjo Harry ir keistai šypsojosi.

-Užeik, - plačiau pravėriau duris, jog jis galėtų įeiti, o pati prisėdau ant savo lovos. Netrukus Harry sėdėjo šalia manęs.

-Mama jau nori pradėti planuoti vestuves, tačiau be tavęs ji negali to padaryti, - susiraukiau. Nenorėjau nieko planuoti. Aš nenorėjau nieko planuoti.

-Atleisk, tačiau aš nenoriu viso to. Aš net nematau tavęs kaip savo vaikino, tuo labiau vyro. Tu man greičiau geras draugas nei sužadėtinis,- Harry nusijuokė ir susikėlė kojas ant lovos.

-Dėl dievo meilės, Amber, tu neturi į mane taip žiūrėti. Juk mes su tavimi susipažinome tik šiandien. Aš taip pat matau tave kaip draugę. Tačiau tėvo planų nepakeisi. Verčiau turėtume džiaugtis, jog mudu bent jau sutariame. Ne taip kaip Niall su Elizabetha. Ji tikra gyvatė, nors Niall ir pats ne ką geresnis, - šyptelėjau. Žinojau, jog jis sakė teisybę, tačiau dėl kažkokios priežasties norėjau jį užstoti. Niall buvo paskutinis pašlemėkas, bet visgi, manyje jis kėlė kažkokį susižavėjimą.

-Žinai.. Nors jūs ir esate broliai, tačiau visiškai nepanašūs, - Harry prunkštelėjo ir pakėlė akis į lubas.

-Mes nesame tikri broliai. Ir manyčiau gerai, jog nesame panašūs. Tu nenorėtum būti susižadėjus su ponu tobuluoju, - nusijuokiau ir atsistojusi priėjau prie lango. Harry netrukus stovėjo už manęs. - Amber aš jau eisiu. Nenoriu, jog sargyba įsiveržtų į tavo kambarį manydami, jog mane nužudei.

-Jie tikrai mano, jog aš galėčiau taip pasielgti? - jis šyptelėjo ir apkabino mane.

-Jie nežino ko iš tavęs tikėtis. Labanakt - spustelėjau jį glėbyje ir paleidau. Išeidamas jis pamojo ranka ir išėjo pro duris.

Nesupratau kaip du broliai galėjo būti tokie skirtingi. Na, taip jie patys nelaikė savęs tikrais broliais, tačiau visvien. Visgi jie buvo kažkuo panašūs, jie abu traukė mane kuo daugiau juos pažinti.

Išjungusi šviesas, įšokau į lovą ir susirangiau pataluose. Tikėjausi, jog rytojus bus geresnis, tačiau buvo kvaila to tikėtis.

RoyalsDove le storie prendono vita. Scoprilo ora