Royals

❤4❤

Royals 4

…-Amber greitai manęs ateis pasiimti kariuomenė. – vis dar drebėdama atsitraukiau nuo Zayn.

-Ne.. Zayn mes ką nors sugalvosime.. Aš neleisiu.. Mes surasime tau kitą darbą.. – murmėjau sau po nosimi. Aš negalėjau leisti Zayn išeiti.

-Am.. Per vėlu.. Vienintelė išeitis būtų bėgti, tačiau tiek pinigų nei tu nei aš nesame matę.

-Ne. Zayn aš to neleisiu. Rytoj iš pat ryto aš eisiu pas Molę ir pasišnekėsiu su ja,- Zayn susiraukė ir susikišo rankas į kišenes.

-Kvaile, jei tu turėsi tuos pinigus turėtum bėgt pati, o ne gelbėti mano kailį, - švelniai paliečiau nelaimėlio skruostą.

-Zayn aš tau pažadu. Tau neteks eiti į karo tarnybą, - tada aš apsisukau ir vis dar sukrėsta ėjau link namų. Įlipus per langą pamačiau jį vis dar ten stovintį. Nežinau kaip, bet aš jiems neleisiu pasiimti Zayn.

                ~Rytas~

Pabudau nuo kratymo. Pramerkusi akis pamačiau Maya rėkiančią ant manęs.

-Amber kelkis, laikas eiti į miestą.

-Umm Maya šiandien aš negaliu. Atleisk gal kokią kitą dieną. – Mayai atsidusus ir pasiraukius ji pagaliau išėjo.

Na ką pats laikas eiti pas Molę. Molė buvo prekybininkė tiesa jos prekes parplukdydavo laivelis, į kurį būtų galima įkišti Zayn. Jei jo nerastų čia, na niekas daugiau neieškotų. Tačiau Molę pažinojau puikiai ji nė už ką nebūtų įleidusi Zayn į laivą už dėkingumą.

Įėjusi pro mažos parduotuvėlės duris, pamačiau ją sėdinčią už prekystalio.

-Sveika mažoji vagiše. – išsišiepė ji.

-Labuka Molę.

-Ko nori? – ji puikiai žinojo, jog be priežasties aš nebūčiau atėjusi.

-Man reikia, kad rytoj auštant kai tavo laivas plauks atgal į sandėlius Zayn būtų jame.

-Ir ką už tai gali pasiūlyti? – suknista kiaunė. Niekada negali padėti už dėkingumą.

-O ko nori? – ji svarstė ilgokai, tada pradėjo kažką murmėti po nosimi.

-3000 svaru, - tai privertė mane tiesiog pašokti.

-3000 svarų iki rytojaus? Gal tu nuo proto nušokai, iš kur aš tokius pinigus galiu gauti? – Molė pradėjo juoktis.

-Na jei šis variantas tau netinka gali atsisveikinti su savo draugeliu. – ji jau stojosi eiti, tačiau aš ją sustabdžiau.

-Palauk, gerai aš pasistengsiu.

-Vidurnaktį prie prieplaukos atnešk pinigus, o ryte ateik su Zayn. – vieną žinojau užtikrintai. Tuos pinigus surasti bus velniškai sunku.

Išėjus iš Molės parduotuvės iš niekur nieko išdygo Zayn.

-Na? – nusukau žvilgsnį, nenorėjau duoti jam tuščių vilčių.

-Amm yra galimybė, tačiau nežinau ar man pavyks.

-Amber aš nenoriu, jog tu lystum į pavojų.. Kiek ji prašė? -  Zayn paėmė mane už rankos ir sustabdė mane.

-Zy.. Ji umm prašė 3000..  – Zayn lyg akys ant kaktos iššoko.

-Net nebandyk Amber, visvien greičiausiai būtum sugauta.

-Ne Zayn. Viskas bus gerai, juk pažįsti mane. Aš visada atsargi.

Visą dieną laksčiau po miestelį ir švarinau žmonių kišenes. Artėjo komendanto valanda. O tai reiškė, jog visi žmonės grįš namo. Nebuvau surinkusi net pusės tiek kiek Molė iš manęs prašė. Norėjau pasiduoti, tačiau negalėjau, negalėjau palikti Zayn likimo valiai.

Komendanto valanda buvo ju čia pat ir gatvės liko tuščios. Turėjau grįžti namo, kad ir kaip to nenorėjau turėjau.

Po eilinio barnio su tėvais nuėjau „miegoti‘‘. Po pusvalandžio besivartymo pastebėjau, jog laikrodis jau mušė pusę dvylikos. Išsliūkinus iš savo kambario greitai įšokau į savi batus ir pasileidau kaimelio gatvėmis. Stengiausi laikytis namų šešėliuose, jog bučiau nepastebėta sargybinių.

Pasiekus prieplauką ten pamačiau Molę ir Louis.

-Louis ką čia darai? – vos nesucypiau ir šokau jam į glėbį.

-Turėjau čia šiek tiek reikalų maže. – šis prunkštelėjo.

-Gerai gana čia plėšti meilę, kur pinigai Amber? – atsitraukus nuo Louis padaviau Molei maišelį, - ir čia viskas? Už tiek perveščiau nebent pelę.

-Molę meldžiu, aš padarysiu viską ko tu paprašysiu. Juk pati puikiai žinai kiek daug man reiškia Zayn.

-Gerai Amber, manyčiau, jog tu tiksi mums, - Louis pažvelgė į ją ir pradėjo kratyti galvą su kažkuo nesutikdamas.

-Ne, aš to neleisiu tai per daug pavojinga.

-Užsikišk Louis, tai vienintelis būdas jei ji taip jau nori apsaugoti savo mažąjį draugelį. Amber, mums jau seniai pabodusi Auksakraujų priespauda, mes na aš, Louis ir dar keliasdešimt žmonių sudarome mažą maištininkų grupelę. Ir aš noriu, jog tu prie mūsų prisijungtum, - Molė išsišiepė savo bjauria šypsena.

-Ir tai viskas ką aš turiu padaryti, jog Zayn švintant atsidurtų tavo laive? – akylai pervėriau ją žvilgsniu. Žinojau Molė kad ir kokia padugnė be būtų visada laikėsi savo žodžio.

-Taip. Tuo pačiu mes pasistengsime ištraukti tave iš armijos sąrašų. Tačiau turėčiau pridėti, jog tai gali būti šiek tiek pavojinga. – Molė mirktelėjo ir laukė mano atsakymo. Iš šono girdėjau kaip Louis man murmėjo į ausį, jog nesutikčiau.

-Gerai. Aš sutinku.