Royals

❤13❤

Royals

-Aš noriu kautis su Amber, - atrodo niekas apart manęs nesureagavo. Na, bent jau man taip atrodė.

-Ne, - griežtas Niall balsas pertraukė mano mintis. - Ji naujokė, Amber nesimokė net pagrindų. Tu gali ją perpjauti per pusę.

Elizabeth nusijuokė ir pakreipė galvą.

-Na, ir kas. Gydytojai čia pat, be to jei ji nori treniruotis su mumis ji negali būti išskirtinė, - ši gyvatė puikiai suprato, jog aš nebuvau auksinio kraujo. Ji norėjo visiem parodyti kokia aš iš tiesų.

-Manau šįkart atsisakysiu, - sumurmėjau ir pasitraukiau kuo toliau nuo jos.

-Bijai? - Jos veidą iškreipė pašaipi šypsena. Man norėjosi rėkti, jog aš bijau. Aš suknistai bijojau jos, nes ji buvo viskuo pranašesnė už mane.

-Jei kaunuosi aš noriu laimėti. Nesu tokia kvaila kaip tu manai, aš puikiai suprantu, jog dabar neturiu šansų tavęs nugalėti, - dabar mūsų mažą spektaklį stebėjo visi čia buvę ir niekas nedrįso įsiterpti. - Aš su tavim nesikausiu. Bent jau ne šiandien, kviesk ką nors kitą.

Atrodė, jog ji galvoja. Niall žvilgsnis nukrypo į arenos pakraštį kur stovėjo, kaip aš supratau, treneris. Jis žinojo, jog aš ne tokia, tačiau vis vien nesustabdė šito cirko.

-Aš pasirinkau tave ir tai reiškia, jog aš nesiruošiu keisti savo sprendimo, - vos spėjau pasitraukti kai toje vietoje kur aš stovėjau dabar jau buvo įsmigęs peilis. Visi pasitraukė į šalis ir aš vos spėjau išgirsti Niall žodžius.

-Aš žinau, tu greitesnė už ją. Neleisk jai atsipūsti, - mano rankose pradėjo formuotis maži žaibų kamuoliai. Buvau tokia įsiutusi, jog visas mano kūnas kibirkščiavo. Paleidau vieną iš elektros gniūžčių į Elizabethą ir ji rėžėsi jai į krūtinę. Elizabeth šiek tiek pasvirduliavo ir pakėlusi galvą nusišypsojo.

-Ilgai netruksime, žaibų mergaitę, - ji rėkė šluostydama auksinius lašelius nuo savo lūpos. Žvelgdama maniakišku žvilgsniu ji pradėjo traukti metalą iš visų pusių. Netrukus jis įgijo jos norimus pavidalus, kurie dabar skriejo link manęs. Stengiausi bėgti kuo greičiau, nusigauti prie jos ir gerai nukratyti. Nepajutau kaip buvau pargriauta ant žemės, o prieš mane stovėjo Elizabeth su savo dygliais. Kaip ir pirmą mūsų pažintį jie visi buvo nukreipti į mane.

-Sakiau, jog ilgai netruksim,- aš iškėliau ranką ir žaibas skriejo tiesiai Elizabethai į veidą. Ji nukrito ir šalia jos susidarė maža auksinė balutė. Tačiau pasiduoti ji neketino, o aš tuo labiau. Aš skyniausi kelią link Elizabeth, per jos sukurtas metalo džiungles. Kai jau buvau prie jos, pakėliau ją už kaklo ir pradėjau leisti kibirkštis iš delnų. Ji muistėsi ir bandė rėkti. Staiga pajutau aštrų skausmą kariąjame šone, pažvelgiau žemyn ir pamačiau metalinį strypą kyšantį mano šone. Paleidau Elizabeth ir sugriebiau metalo gabalą. Mano ranka buvo padengta raudonu krauju, parkritau ant kelių ir toliau žiūrėjau į savo rankas. Girdėjau šūksnius, tačiau aš nieko negalėjau padaryti. Po poros sekundžių pamačiau Niall priklaupusį prie manęs.

-Nagi, Amber, neužsimerk. Palauk, viskas bus gerai. Tik neužsimerk, - Niall stipriai suėmė metalo gabalą ir suspaudė mano ranką. - Viskas bus gerai pažadu.

Jis ištraukė metalą iš mano kūno ir užspaudė žaizdą. Jis dar kažką niurnėjo, tačiau aš mačiau tik raudoną skystį padengusį jo rankas. Greitai viskas pradėjo temti, lyg kažkas temptų mane į gilų miegą. Spėjau pamatyti mėlynas, susirūpinusias akis ir tada viskas paskendo tamsoje.

Atsiprašau, jog dalis trumpa ir teko ilgai laukti. Kita dalis bus ilgesnė ir greičiausiai po poros dienų.