Royals

❤9❤

Royals
-Tu liksi gyva Amber, tačiau šį kartą tu privalėsi žaisti pagal mano taisykles. - man tiesiog neliko žodžių. Geras dalykas buvo tas, jog aš liksiu gyva, o blogas tas kad aš būsiu kažkoks karaliaus šuniukas.

-Ką jūs turite omenyje? Uždarysite mane į požemį ir išleisite tik tuomet kai reikės pavaidinti prieš kameras? - karalius šyptelėjo ir priėjęs dar arčiau suėmė mano veidą rankomis.

-Žaviuosi tavo drąsa Amber. Tačiau ne. Tu neatspėjai. Iš tiesų mes jau suspėjome sukurti tau tavo naująjią biografiją. Nuo šiandien tu esi Amberia Newstone, princo Harry sužadėtinė. - karalius pamojo pirštu į staliuką ant kurio gulėjo keletas lapų, - pasiimk juos. Tai naujoji tu, noriu, jog rytoj visa tai mokėtum atmintinai. Niall palydėk ją į jos kambarį.

Po šių žodžių visi nusisuko ir grįžo prie savo pokalbių. Susirinkusi lapus nusekiau Niall iš paskos.

-Prince Niall, man reikia paskambinti.

-Kam? Tiems mažiems sukilėliams? - jis pašaipiai nusijuokė.

-Koks tavo reikalas? - Niall pervėrė mane šaltu žvilgsniu. Nesupratau jo. Vieną minutę jis juokėsi, o kitą jau atrodė jog nori mane užmušti.
Kuo toliau ėjome tuo daugiau sargybinių čia buvo.

-Čia tavo kambarys. Elizabethos čia pat už kampo, o mano ir Harry kitoje pusėje, - tai pasakęs Niall ativėrė duris prie kurių stovėjo du sargybiniai. Įėjusi išsižiojau prieš mano akis atsivėrė didžiulis kambarys su dar didesne lova. Čia buvo viskas ko galėjo norėti širdis. Na.. Bent jau bet kurio protingo žmogaus širdis. Atsisukau į Niall ir mačiau, jog jis jau buvo beišeinantis.

-Niall, aš noriu grįžti namo. - Jis atsisuko į mane ir pažvelgė sutrikusiomis akimis.

-Dabar nebesvarbu ko nori TU Amber. - Jis apsisuko ir išėjo. Tiesiog išėjo. Jis buvo suknistas šiknius ir man nesvarbu ar jis buvo būsimasis karalius ar ne. Nežinoma ką daryti pradėjau skaityti lapą kurį man davė karalius. Čia buvo surašyta viskas ką normalus žmogus pats turėtų žinoti apie save.

Vardas: Amberia Newstone

Tėvai: Klarkas Newstonas (pulkininkas, mirė 2345), Maria Newstone (kunigaikštienė, mirė 2348)

Gimimo data: 2345.09.18.

Istorija: Prarasta pulkininko Newstono dukra. Nežinant apie jos sugebėjimus ji buvo auginama kaip paprasta raudonkraujė. Sulaukusi tam tikro amžiaus jos galios pasirodė ir sužinojusi visą tiesą ji nutarė sugrįžti pas saviškius.

Saviškius. Mhm kur gi ne. Po kelių minučių išgirdau beldimą į savo duris.

-Um įeikite. - nenorėjau viso šito. Man nepatiko prabanga. Todėl trys tarnaitės pasakiusios, jog jos bus mano asmeninės padėjėjos vos neįvarė man šoko.
Pasirodo joms karaliaus buvo įsakytą, jog jos pasistengtų mane paversti kuo labiau panašesne į auksakraujus.
Jos kelias valandas mane mirgdė vonioje kas man buvo be galo keista ir nejauku. Po maudynių sekė 2 ištisos valandos dažymo. Jos stengėsi paslėpti mano skruostų raudonį. Tikriausiai dėl to auksakraujai buvo tokie išbalę. Atvėrusi spintą pamačiau šimtus suknelių iki žemės. Tai tikriausiai buvo didžiausia mano problema. Nekenčiau jų. Pagaliau susiradusi suknelę šiek tiek virš kelių buvau pasiruošusi. Pažvelgiau į veidrodį ir norėjau verkti. Aš buvau graži. Pirma kart gyvenime tai supratau. Problema buvo viena. Tai buvau ne aš.

-Ačiū jūs laisvos. - Tarnaitėms išėjus paprašiau vieno iš sargybinių mane nuvesti pas karalių.

-Beje aš Lukas. - šyptelėjau jis tikriausiai buvo vienas iš maloniausių žmonių kuriuos čia sutikau. Kaip nekeista karaliaus menę šį kart priėjome daug greičiau. Nesibeldusi atlapojau duris. Čia buvo karalius, Niall ir Harry kaip supratau.

-Amber atrodai nuostabiai.- valdovas žiūrėjo į mane ir šypsojosi.

-Taip tačiau tai nesu aš. Ir kadangi aš turėjau paaukoti save jums taip pogi teks kai ką padaryti dėl manęs.

-Mieloji, čia ne tu nustatinėji sąlygas, - jaučiau tvirtus princų žvilgsnius.

-Man nesvarbu. Arba tai arba aš nevaidinsiu.

-Ir ko gi tu nori?

-Nori, jog abu mano broliai Calum ir Lucas būtų paleisti nuo karinės tarnybos. Taip pat pageidauju jog mano tėvai kiekvieną mėnesį gautų 2500 svarų.

-Gerai. - Buvau pasiruošusi ginčytis dar ilgai. Bet karaliaus atsakymas mane nustebino.

-Mano sąlygas tu įvykdei. Reiškia, jog dabar aš įvykdysiu tavąsias.