Royals

❤7❤

Royals
Pakėlusi akis pamačiau aukštą blondiną kuris stovėjo ir žiūrėjo į mane lyg ko laukdamas.

-Nenori nieko pasakyti?- paklausiau kiek įžūlokai.

-Pf ir kodėl gi aš norėčiau šnekėti su raudonkrauje. - Kraujas manyje tiesiog virė iš pykčio. Atsistojau, nusivaliau kelius ir tuomet spjoviau tiesiai jam į veidą. Apsisukusi nubėgau tolyn, kur netrukus pamačiau Louis.

Išklausius Louis pamokslo kad negalima tiesiog atsiskirti nuo jo, susirinkome taures ir patraukėme į menę. Įžengus pro duris pamačiau tuziną juokingai išsipusčiusių miestiečių. Netoliese mačiau ir karaliaus ložę kurią supo būrys sargybinių.

Netoli nuo visų stovėjo grupė merginų. Nė viena nepatraukė mano dėmesio. Jos visos buvo.. Lėkštos. Tačiau viena mergina stovinti atokiau vis dėl to užkliudė mano žvilgsnį. Tikriausiai tai įvyko, nes jos suknelė buvo juoda. Tokios nevilkėjo daugiau niekas. Visos kitos stengėsi kuo daugiau išsipuošti, turėti kuo didesnes iškirptes ir šukuosenas. Tačiau ne ji.

Pradėjus kalbėti karaliui visų dėmesys buvo nukreiptas į jį.

-Dėkoju visiems čia susirinkusiems. Kaip jau žinote šiandiena mes rinksime būsimąją karalienę, taipogi mano sūnaus Niall žmoną. Mes išrinkome kilmingiausias ir geriausias iš jūsų, tačiau valdovė turi būti ir stipri. Šiandien ir sužinosime ar vienos iš jūsų lemtis yra tapti karaliene.

Visi svečiai pradėjo trauktis suformuodami puslankį. Netrukus grindys ėmė kilti. Išsigandusi įsikibau Louis į ranką ir stipriai ją suspaudžiau. Netrukus buvome ore, pakėlusi galvą pamačiau tą patį stogą mums virš galvų, tačiau karaliaus rezidencija dabar buvo kur kas žemiau.

Viena po kitos merginos ėjo į menės vidurį ir demonstravo savo sugebėjimus. Jei kalbėti sąžiningai. Visos jos buvo neįdomios. Kaip jau ir sakiau jos buvo lėkštos. Paskutinioji buvo mergina patraukusi mano dėmesį. Vos ji atsistojo į savo poziciją visi nutilo. Po kelių minučių jos juoda suknia mėtėsi ant grindų, dabar jos kūną dengė odinis, aptemtas drabužis.

Kai tik jis pajudino pirštus iš visų pusių į ją pradėjo lėkti padėklai bei peiliai. Vos spėjau pasilenkti kai žvakidė praskrido man pro galvą. Ji valdė metalą. Louis trūktelėjus man už rankovės supratau, jog metas. Susiėmusi už savo švarkelio kraštų skubėjau į nuošalesnę vietą. Na aš bent jau bandžiau. Vieną minutę sliūkinau pasieniais, o kitą mane lyg magnetas traukė į menės centrą. Griebiausi už sienos, net gi už kelių žmonių. Greitai jau buvau merginai po kojomis. Ši žiūrėjo į mane paniekinamu žvilgsniu. Po kelių sekundžių visi peiliai buvo nukreipti į mane. Tą akimirką gyvenimas lyg sustojo. Mačiau Louis bėgiojantį ir šaukiantį mano vardą, jaučiau visų svečių žvilgsnius. Žinojau, jog greičiausiai mano galas jau arti. Todėl nebeturėjau ką prarasti. Išgirdau silpnus sproginėjimus salės kampuose. Žmonės panikavo. Molės planas veikė. Stovinti prieš mane merginą nepaleido manęs iš savo žvėriškų akių. Ji puikiai suprato, jog nužudžiusi purviną raudonkrauję ji užsitarnautų vietą soste. Ji nuleido vieną ranką. Maniau.. Jog tai buvo puiki proga pulti. Žinodama, kad mirsiu bet kuriuo atveju, supratau kad aš noriu mirti kovodama. Nieko nelaukusi sučiupau jos ranką ir per mane perėjo elektros smūgis. Pati nepajaučiau kaip iš mano delnų pradėjo šaudyti elektros strėlės. Mergina prieš kelias minutes norėjusi mane nužudyti dabar gulėjo netoli manęs kratoma elektros.

Tai viskas ką atsimenu. Na, ne visiškai. Dar atsimenu ryškias akis. Ir tuomet viskas ką aš mačiau buvo tamsa. Gal.. Galbūt dabar visos mano problemos dings?..