Darkness In Me

9 skyrius

Noriu pradėti šį skyrių nuo atsiprašymo.

Niekaip neišėjo visą savaitę parašyti dalies, nes turėjau krūvą kontrolinių ir savarankiškų. Tad galite per atostogas tikėtis 2 savaičių su 3 dalimis!

Linkiu gero devintojo skyriaus!

Smagaus skaitymo! ^^

*******

Užlipu laiptais į savo kambarį pasiimti būtiniausių daiktų. Tokių kaip: dantų šepetuko ir pastos, rankšluosčio, pižamos, šampūno bei dušo žėlės. Ryt jau teks eiti į mokyklą, tad pasiimu kuprinę ir visas mokyklines knygas.

Iš spintos išsitraukiu juodus plėšytus džinsus ir bordo spalvos megztinį bei apatinį trikotažą. Man tai yra tikrai neįprasta, nes į mokyklą eidavau apsmukusiais rūbais, bet dabar norėjau parodyti tikrąją save. Ne geruolę moksliukę, kuri visada kenčia patyčias, o merginą kuri to nebijo ir tikrai neleidžia jos skriausti.

Iš mano apmąstymų pažadina laikrodžio dūžiai. Jau devinta valanda.

Įdomu kaip atrodo Džeikobo kambarys. Smalsumo vedama su visais savo daiktais nulipu į antrąji aukštą ir atsistoju prie Džeikobo kambario durų.

Nežinau kodėl, bet mane sukausto nerimas. Kaip man elgtis,ką daryti? Dar niekada nebuvau vaikino kambaryje.Tuo labiau nesu miegojusi. Bet visgi sukaupusi visą ryžtą ir drąsą pabeldenu į duris. Kelio atgal nebėra.

Sutraška durų spyna ir atsidaro durys. Už jų be marškinėlių stovi Džeikobas. Aš tik spoksau. Turbūt kiekviena mergina pamačiusi raumenų kalną be marškinėlių taip spoksotų.

"Gal bent jau man čia būnant galėtum bent apsirengti? Ar jau tokia krizė, kad nebeturi kuo?" Sukikenu iš savo gan nevykusio pokšto.

"Kitos merginos maldautų kaip tik manęs nusirengti, o ne apsirengti" mirkteli.

"Deja, aš nesu kitos merginos."

Norėdama nutraukti šį gana keista ir nejaukų pokalbį paklausiu.

"Gal galėtum parodyti kur čia yra vonios kambarys? Norėčiau nusimaudyti."

"Jis kairėje kambario pusėje, štai ten" parodo pirštu.

Įžengusi į Džeikobo kambarį nustembu. Viskas tiesiog nepriekaištingai tvarkinga. Turbūt tvarkingiau nei mano kambaryje. O aš galvodavau, kad vaikinai gyvena tikrame šiukšlyne, kur mėtosi prieš savaitę nebaigti pusryčiai ir krūva drabužių bei po kojinę kampuose.

Visos kambario sienos nudažytos švelnia mėlyna spalva. Taip pat kaip ir dangus. Grindys padengtos tamsiai rudu ir labai minkštu kilimu. Džeikobo kambaryje nėra labai daug daiktų. Tiktai didelė, senovinė tamsiai ruda spinta, nedidelis, taip pat tamsiai rudas rašomasis stalas, ant kurio stovi "Apple" kompanijos kompiuteris. Ir žinoma dvigulė, ąžuolinė, tamsiai ruda lova, uždengta balta aksomine antklode.

Daiktų ne per daugiausia, bet juk ir kambarys nedidelis.

Numetusi savo daiktus prie stalo ir pasiėmusi rankšluostį, šampūną, dušo žėlę ir dantų šepetėlį nutipenu į vonią, o Džeikobas tuo metu pasiima kompiuterį ir atsisėda lovoje.

Kitaip negu kambarys vonią tikrai labai prabangi ir moderni. Didelė masažinė vonia, šalia didelė lentyna su daugybę kūno priežiūros priemonių: losjonų, šveitiklių, muilų... ir viskas kvepia taip, kaip kvepia Džekobas.

Nieko nelaukdama prisileidžiu į vonią vandens ir įpilu po ranka pasitaikiusių vanilinių vandens putų. Vos tik jų įpylus viskas pakvimpa nuostabiai saldžiu vanilės aromatu.
Nusimetu visus rūbus ir panyru į maloniai šiltą vandenį. Po visų įvykiu gera pagaliau atsipalaiduoti. Atrodo, jog visos bėdos tiesiog dingsta vandenyje.