A Guy Who Taught Me How To Live (LTU)

8 skyrius

- Tu tobula,- tarė jis, suvirpindamas mano vienišą širdį.
Apsikabinę stovėjome jau kurį laika, ir rodos, jis nenorėjo manęs paleisti. Bet reikėjo tai padaryti. Suskambo telefonas. Atsitraukiau nuo Zayn ir atsiliepiau.

- Klausau?

Niekas neatsakė. Buvo tylu. Numečiau ragelį.

- Kas skambino?- šaltu balsu tarė Zayn. Sudrebėjau nustebusi, kai jis taip greitai pasikeitė.

- Tikriausiai sumaišė numerius,- tariau ir išėjau į virtuvę atsigerti vandens. Grįžusi Zayn radau žiūrintį žinias.
" Londone, dingo mergaitė. Šviesių plaukų, žalių akių, maždaug 165 cm ūgio. Jei kas ją matėte ar turite apie ją informacijos, prašome skambinti pagalbos numeriu." Kalbėjo žinių vedėjas. Staiga jis nutilo. Zayn išjungė televizorių ir pažiūrėjo į mane.

- Ar galiu likti pas tave šiai nakčiai? Palikau namo raktus.

Aš dvejojau, bet sutikau. Juk ir jis man padėtų jei patekčiau į tokią situacija ar ne?

- Galėsi miegoti svečių kambarį,- pasakiau, - aš einu miegoti, einam parodysiu tau kambarį.
Jis nusekė iš paskos. Atidariau duris ir parodžiau kambarį.

- Vonia ten,- pirštu parodžiau,- jei norėtum nusiprausti.

- Gerai,- tarė jis ir aš išėjau.

" Aš bėgu, bet nepajudu iš vietos. Mane vejasi. Labai išsigąstu. Jis jau visiškai arti. O tada jis šoka..."

Suspiegusi atsikeliu. "Tai tik sapnas, baisus košmaras, tai netikra", kartoju sau mintyse. Staiga atsiveria durys.

- Ar tau viskas gerai?!- Zayn įsiveržia pro duris.

- Tai tik sapnas,- toliau kartoju, nekreipusi dėmesio į man užduotą klausimą.
Jaučiu kaip kažkokios rankos apglebia mane. Bet nesureguoju. Košmarus po jų mirties sapnuoju dažnai . Bet jie kaskart tampa tikroviškesni.

Atsikeliau prispausta prie lovos krašto. Apsidairiau ir pamačiusi mano lovoje gulintį Zayn, iškarto prisiminiau vakarykštį bučinį. Nejučia nusišypsojau.

- Kodėl šypsaisi?- duslus balsas paklausė manęs, nutraukęs visas mano mintis. Nežinodama ką atsakyti ir jusdama deginantį žvilgsnį, pasielgiu kaip tikra mažvaikė. Aš užsiklojau kaldra!

- Šiaip,- atsakiau apsiklojusi. Išgirdusi kaip Zayn bando nesusijuokti, išraudonavau. O jis, kaip specialiai, tada nutraukė kaldrą.

- Paleisk kaldrą arba pasigailėsi,- pagrasinau.

- Ir ką gi tu man padarysi?- jis pasakė tai su tokiu tonu lyg kviestų mane į iššukį. Kol Zayn žiūrėjo tiesiai į mane, aš pakišau ranką už nugaros ir nuo naktinio stalelio paėmiau stiklinę su šaltu vandeniu. Ir tada jį apipyliau. Jis tikrai to nesitikėjo. Išsižiojęs iš nuostabos ir šalčio, Zayn pakilo virš manęs ir pažiūrėjo rimtu žvilgsniu, o tada... tada pradėjo mane kutenti! Dar niekada taip nesijuokiau!

- Zayn, baik, prašau baik!! Bet ką padarysiu tik baik!- kai juokdamasi tak surėkiau, jis sustojo.

- Pabučiuok mane,- rimtu veidu tarė jis.

- K-ką?- apstulbinta tariau.

- Sakei padarysi bet ką, taigi pabu...- aš nutraukiau jį lūpomis priglusdama prie jo lūpų. Zayn atsigulė ant manęs ir padėjo savo rankas man ant šlaunų. Aš įkišau savo ranką jam į plaukus. Tada staigiai susivokiau, ko mes einam link.

- Mes negalim,- uždususi tariau.

- Kodėl?- toliau bučiuodamas mano kaklą tarė jis. Aš išsiriečiau iš malonimo.

- Nes, nes...- aš alpau iš gėdos tai sakydama,- nes aš dar nekalta.
Kai tai tariau Zayn sustingo.

- Tikrai?- jis paklausė rimtu veidu, o tada nusišypsojo.

- Taip,- jaučiau kaip mano žandai užkaito. Tikriausiai, atrodžiau kaip burokas. Nebegalėdama ištverti Jo įdėmaus žvilgsnio aš išlipau iš lovos ir nuėjau į vonią nusiprausti. Grįžusi jo neberadau.

Atleiskit, kad tokia trumpa dalis :) neradau jokio įkvepimo, galbūt jei gaučiau nuomonių ką apie ją manot, žinočiau ar istorija jums patinka ir ar ją verta tęsti, ir žinočiau kaip ir ką rašyti:)