A Guy Who Taught Me How To Live (LTU)

10 skyrius

Nenorėjau keltis iš lovos. Buvau labai pavargusi. Bet reikėjo. Šiandien paskutinė diena mokykloje. Pagaliau vasara!!!
Nulipusi į apačią papusryčiavau. Tetos nebuvo, šiandien į darbą ją iškvietė anksti. Kažkas nenusisėkė su byla. Ji advokatė. Papusryčiavusi nusiprausiau ir apsirengiau. Drabužius išsirinkau puošnesnius: mėlyną suknelę ir juodus aukštakulnius. Dar pasidažiau balkstienas ir lūpas perbraukiau lūpų blizgiu. Visgi paskutinė diena. Liko metai iki kol baigsiu mokyklą. Iš proto gilumų atėjo mintis jog šiandien Zayn išvis paskutinioji diena. Ar jis po vasaros išvažiuos iš čia? Nuo šios minties aš sudrebėjau. Juk mes draugai. Tikriausiai. Nebent aš tik viena taip galvoju. Atsikračiusi šių minčių, pasikvėpinau "Adidas" kvepalais ir išėjusi iš namų, užrakinau duris. Su Sju ir Harry taremės susitikti mokykloje. Pradėjau žingsniuoti šaligatviu kol neišgirdau automobilio garso signalo. Atsisukusi pamačiau jog tai Zayn mašina. Pažvelgiau į langą ir pamačiau kaip vaikinas moja man įsėsti į automobilį. Atsisėdusi aš išsprogdinau akis. Zayn buvo su smokingu. Dieve, koks jis karštas, pagalvojau ir nuo tokių minčių nuraudau.

- Kas?- su šypsena veide tarė jis.

- Tu.. tu labai gražus,- nesuvokiau ką, ką tik pasakiau, šie žodžiai tiesiog man išsprūdo iš lūpu.

- Na ačiū,- taręs tai, jis nusišypsojo šelmiška šypsena,- tu irgi neblogai atrodai.

- Atsiprašau?

- Juokauju, Arija, tu esi pati gražiausia mano kada nors sutikta mergina,- tai taręs jis mane pabučiavo.
Aš dar vis virškinau jo žodžius. Aš graži? Aš esu kam nors graži?! Ir tas žmogus yra Zayn Malik?!?!

- Atsakyk man, Arija,- suirzęs tarė Zayn.
Aš nė nepastebėjau, kad tiesiog sėdžiu ir nieko nedarau. Išsprudusi iš savo minčių tinklo, aš pravėriau savo lūpas ir leidau nuostabiam vaikinui klaidžioti jomis. Tada jis atšlijo. Paspaudė ekseleratorių ir mes nuvažiavom mokyklos link. Sju ir Harry jau laukė manęs prie mokyklos durų. Jie kiek nustebo pamatę mane su Zayn. Sju kvailai išsišiepė, o Harry, na Harry man rodos nuliūdo? Ne, tikriausiai pasirodė. Apsikabinusi su Sju ir Harriu, mes, visi 4 įėjome į mokyklos pastatą. Visų žvilgsniai nukripo į mus. Na, ne į mus, o į Zayn. Visos merginos alpo dėl jo. Keli vaikinai, rodos Zayn draugai, atėjo ir paspaudė jam ranką. O tada priėjo Ji. Sara. Mano tetos vaikino dukra. Sara įžuliai man mirktelėjo ir įsisiurbė Zayn į lūpas. Aš galvojau, kad rudaakis ją atstums, bet klydau, jis tik apglebė ją per liemenį ir prisispaudė arčiau. Visi pradėjo aplink mus ūžti kaip pirmokai. Bet nenustebau. Juk du populiariausi mokyklos asmenys susidėjo, ar ne? Nebeištvėrusi to, pasileidau kolidoriumi ir nubėgau į mergaičių tualetą. Gerai bent tai, jog čia nieko nebuvo. Galėjau išsiverkti. Paverkusi gal 10 minučių, pažiūrėjau į veidrodį. Aš atrodžiau klaikiai! Taip eiti į renginį tikrai negalėjau, todėl nusprendžiau eiti namo.
Būdama namuose sulaukiau Sju skambučio.

- Arija, kur tu? Tuoj prasidės renginys!- sušaukė ji, turbūt, dėl to, kad mokykloje groja muzika.

- Atleisk, nebūsiu. Teta užmiršo pasiimti namo raktus, o jai reikėjo dokumentų svarbiai bylai, todėl aš jei juos turėjau atnešti,- pamelavau, dėkui Dievui, kad ji ničnieko neįtarė.

- Labai gaila. Juk paskutinioji diena.

- Baikis,- tariau, nors tikrai buvo gaila, šiai dienai specialiai pirkau suknelę ir batus,- kitais metais dar turėsiu progą,- tai tarusi numečiau ragelį, nes nebegalėjau laikyti ašarų. Išsiverkusi antrą kartą, nuėjau pasiimti ledų su pistacijomis ir nuėjau žiūrėti televizoriaus. Kaip jis taip galėjo?! Automobilyje sakė, jog aš labai graži ir mane bučiavo, o tada lyg niekur nieko buvo su Sara. Tikriausiai aš neprilygstu Sarai ir jis taip man sakė, tik dėl to, kad įsitemptų į lovą, ar dar blogiau, pasišaipytų iš vargšės, negražios manęs...
Nuėjau miegoti anksti. Buvau labai pavargusi nuo nuolatinio verkimo. Zayn man buvo pradėjęs patikti. Ne vien kaip draugas... Nuvyjusi mintis šalin, apsiklojau save kaldra ir užmigau.
Atsikėlusi ant stalo radau didelę raudonų rožių puokštę. Prie jos buvo prikabintas laiškelis. Atvėrusi radau šį užrašą: Ar eisi su manimi į išleistuves? Zayn xx.
Na va, mano akys vėl buvo pritvinkusios ašaromis. Ar jam neatsibodo manęs kankinti? Tyčiotis iš manęs? Turbūt ne. Nebeįkliūsiu į jo spąstus. Nebegaliu būti dar labiau išskaudinta. Neištversiu... Paėmusi rožes, jas išsviedžiau pro langą, o laiškelį suplėšiau į keturias dalis ir išmečiau į šiukšliudėžę. Tada suklupau ant kelių ir nebegalėjau valdyti savo emocijų. Aš verkiau, rėkiau, plėšiau savo plaukus. Aš tiesiog nebegalėjau. Mane užvaldė silpnumo akimirka. Nė nepagalvojusi, nulėkiau į vonią ir iš savo skustuko ištraukiau vieną peiliuką. Nebegalėjau valdytis. Tėvai mirė ir vienintelis vaikinas, mano pirma meilė, (taip, aš susivokiau, kad nejaučiu jam simpatijos, aš Jį myliu) tik žaidė su manimi. Jis tyčiojosi iš manęs. Juk aš buvau tokia gležna. Toks lengvas taikinys. Bet to daugiau nebebus. Paėmusi peiliuką aš perrėžiau sau ranką vieną kartą ir antrą. Trečią. Ketvirtą. Penktą... Galiausiai nebematydama per kraują ir ašaras kur dar galiu pjauti, nustojau ir tiesiog sedėjau. Jaučiausi tuščia. Aš tiesiog žiūrėjau kaip varva kraujas ant mano balto kilimo. Ironiška, man labiau rūpėjo kilimas, kad jį ištepsiu, o ne tai, kad iš mano riešo nepaliaujamai bėga kraujas...

Lalalla! Noriu komentarų!! Ačiū už dėmesį, į kurį nekreipiat dėmesio :)