A Guy Who Taught Me How To Live (LTU)

9 skyrius

Atsikėliau. Pramerkiau akis. Pajutau stiprų galvos skausmą. Tamsu. Nieko nematau."Kur aš?!"

Nežinau kiek praėjo laiko. Gal 10 minučių, o gal kelios valandos. Išsiaiškinau jog esu su antrankiais prirakinta prie kažkokio šalto dalyko. Galbūt stulpo. Tikriausiai metalinio.

Buvau atsijungusi kelioms valandoms. Stengiuosi nepanikuoti, bet tai labai sunku...

- Nagi kelkis, tu, kekše!- atsikėliau pajutusi smarkų skausma šonkauliuose. Pramerkiau akis ir pagaliau išvydau bent kažką. Buvau pripratusi prie tamsos, todėl šviesa degino mano akis.

- Tau, ėst,- tarė žmogus vyrišku balsu ir ant grindų numetė duonos kepalą. Paėmiau, nes pilvas buvo iš alkio susitraukęs. Pažiurėjus iš arčiau, supratau, jog tai bandelė.
Šitoje kameroje jau esu dieną. Ačiū Dievui, kad bent į tualetą išleidžia. Pradžioje labai bijojau, bet dabar jaučiuosi apspangusi ir atrodo, kad tai netirka. Galbūt, dėl to, kad niekas su manimi nekalba ir aš nieko nematau. Įdomu ką galvoja, kur aš dingau teta? Sju? Harry? Ar netgi Zayn? Įdomu ar Zayn bent pastebėjo, kad manęs nėra. Tai pagalvojusi karčiai nusijuokiau.

- Žinoma, kad ne,- sušnibždėjau pati sau.

- Beprote, ką ten viena su savim kalbi?!- po ilgos tylos pagaliau išgirdau balsą, ir pagaliau supratau jog tai tikra.

- Išleisk mane iš čia! Ko tau reikia iš manęs?!- pradėjau šaukti.

- Tylėk, kale, nes iškrušiu, kad net paeiti negalėsi!- sustaugė mano ausims šlykštus balsas.
Aš, žinoma, nutilau. Drebėjau iš baimės. Ar Betė jau paskambino policijai? Ar ji žino, kad aš dingau?
Tikiuosi, kad iš čia ištrūksiu sveika... jei išvis ištruksiu.

Miegojau, iki kol neišgirdau triukšmo. Iš pradžių nesupratau kas vyksta. Kažkur aidėjo šūviai. Staiga pajutau kažkieno ranką. Ji mane skaudžiai laikė už liemens. Staiga prie smilkinio pajutau šaltą pistoleto vamzdį. Laikas tarsi sustojo. Stovėjau išsprogdinusi akis ir sulaikiusi kvepavimą. Visiškai nejudėjau.

- Dar žinksnis ir ji nebegyva,- tarė vyras, kuris visą tą laiką laikė mane įkalinęs.
O tada pamačiau Jį. Zayn. Jo siluetas išniro iš tamsos. Rankose jis laikė pistoletą.

- Mesk ginklą,- tarė vyras.

Zayn numetė ginklą ir nuspyrė. Tuo metu, kai laikantis mane vaikinas stebėjo slystantį pistoletą, Zayn iš už nugaros išsitraukė kitą ir šovė tiesiai į mane. Mano akyse pasidarė juoda ir aš nukritau.

Atsikėliau nepažįstamoje aplinkoje. Baltos sienos, baltos lubos, minkšta lova. Ir... kažkieno veidas. Supratusi tai, aš staigiai atsisėdau.

- Ar gerai jautiesi?- paklausė Zayn.

- Nelabai, man plyšta galva.

- Imk, išgerk,- jis man davė kažkokią baltą tabletę ir apelsinų sulčių,- tai nuo galvos skausmo, pasijusi geriau,-
Aš linktelėjau, paėmiau tabletę bei sultis iš jo rankų, ir išgėriau.

- Ar kam nors pasakei, kad aš jau čia?

- Taip, pranešiau vakar.

- Ką?Kodėl? Juk aš buvau pagrobta!- pasipiktinusi sušukau.

- Jiems geriau nežinoti.

Tas vaikinas mane jau pradeda nervuoti. Niekada negausi normalaus atsakymo...

- Kodėl?- paklausiau susiraukusi.

- Nes jei jie sužinos, jiems gali gręsti pavojus.

- Kodėl?! Kas mane pagrobė?!

- Prieš metus aš įsigyjau priešą. Tai tas vyras kuris tave pagrobė. Jo vardas Tonis.

- Ką tu padarei?

- Nepertraukinėk,- suirzęs tarė jis ir persibraukė su ranka plaukus, o tada apsilaižė lupas. Nebegalėjau ištverti... Šokau ant jo ir aistringai jį pabučiavau. Jis iš pradžių sutriko, bet tada apglebė mane per liemenį ir prispaudė. Bučiavomes gal 5 minutes. O tada jis atšlijo nuo manęs.

- Kodėl?- susiraukusi tariau.

- Todėl, kad noriu jog tavo pirmas kartas būtų tobulas ir kad tu tą vaikiną mylėtum.
Išsprogdinau iš nuostabos akis. O tada nuraudau. Nežinojau ką jam atsakyti. Zayn tik nusijuokė ir nulipo nuo manęs.

- Ten vonia,- parodė pirštu,- jei nori, nusiprausk,- taręs tai jis išėjo.

*******

Zayn mane parvežė namo. Kai sedėjau jo automobilyje buvo tikrai nejauku.

- Teta Bete?!- sušukau kai grįžau namo.

- O tu jau čia,- ji išlindo iš svetainės ir nusišypsojo,- ar dar skauda koja?

- Kokią koją?- paklausiau sutrikusi.

- Tą kurią vakar susižeidei ir dėl to negalėjai grįšti namo,- įtariančiu žvilgsniu ji tarė.

- Aj taip, nebeskauda. Zayn davė tepalo,- ne, jis tikrai negalėjo manęs perspėti, ką pasakė mano tetai.

- Ar Zayn tavo vaikinas?- su šypsena veide paklausė teta.

- Ne, teta,- pavarteliojau akis,- jis tik draugas.

- A, aišku,- rodos nusivilusiu balsu tarė ji,- šaldytuve yra picos, jei nori pasišildyk,- kai Betė tai pasakė, iškarto bėgau prie šaldytuvo. Skrandyje nieko neturėjau visą dieną, na, išskyrus vaistus.

Bam! 9 dalis! Tikiuosi patiks ❤