A Guy Who Taught Me How To Live (LTU)

13 skyrius

Grįžau į namus pasiimti megztinio. Užrakinau duris ir įsėdau į vaikino automobilį. Kai užsisegiau saugos diržą, Zayn užkūrė automobilį ir mes nuvažiavom. Aš žinojau kur mes vykstam. Prisiminiau tą kelią. Kelią į Zayn namus.
Po dešimties ar penkiolikos minučių, mes jau buvom Zayn kieme. Dar vis nepripratau prie jo namų. Jie buvo tobuli. Tikrąją to žodžio prasme. Marmurinęs grindys, odiniai baldai. Viskas visur blizgėjo. Gal jis turi tarnaitę? Nuo šios minties nusijuokiau.

- Kas?- su šypsena veide paklausė Zayn.

- Nieko,- surimtėjusi pasakiau,- ką veiksim?

- Na, turiu tau staigmeną. Tikiuosi patiks.

- Kokią?

- Jei pasakyčiau, juk tai nebebūtų staigmena, tiesa?

- Taip.

- Nueik į tą kambarį,- vaikinas parodė pirštu,- rasi ten marškinius. Apsirenk.

- O tu mėgsti vadovauti. Aš nenoriu persirengti. Man ir taip gerai.

- Na jei nori sušlapinti savo drabužius, arba eiti nuoga. Prašom. Man dar geriau,- mirktelėjęs tarė jis.

Aš tik suburbėjau kažką iš nervų, ir išėjau persirengti. Tas vaikinas kartais mane nervina. Ne, ne kartais, o dažnai. Ir be to, aš juo nebepasitikiu. Kodėl jis sakė, kad galiu sušlapti? Persirengusi grįžau į kambarį, bet Zayn jame nemačiau.

- Zayn?!- pašaukiau.

Staiga kažkas suemė mane per pilvą ir pakėlė nuo žemės. Žinoma tai buvo Jis.

- Paleisk mane!-sušaukiau.

- Nė už ką!- atrėžė jis man.

Zayn mane nunešė per visą savo namą prie kažkokio didžiulio lango. Pasirodo tai buvo ne langas, o didelės stiklinės durys. Jis jas atidarė ir aš pamačiau baseiną. Štai dėl ko turėjau persirengti!

- O ne, ne! Zayn, nė nemegink! Prisiekiu, jei tai padarysi, aš susirasiu tave ir nužudysiu!!- rėkiau nesavu balsu. Bet buvo pėr velu. Jis suėmė mane stipriau ir šoko į baseiną, kartu nusitemdamas ir mane. Aš panirau. Baisiai nemėgau šlapinti plaukų.

- Zayn! Zayn! Aš nemoku plaukti! Padėk!- rėkiau, vis panirdama.

Jis išsigandęs priplaukė prie manęs ir sugriebė per liemenį. Aš pasinaudojusi proga, paėmiau savo rankomis už jo galvos ir panardinau jį. Biški palaikiusi, paleidau. Negalėjau nesijuokti. Kvatojausi iki kvapo netekimo.

- Tu mane apgavai!- surėkė Zayn, su nieko gero nežadančia šypsena.

Aš pradėjau plaukti nuo jo, bet jis buvo greitesnis. Čiupo mane už kojos ir prisitraukė prie savęs. Tai būtų visai nekaltas ir linksmas gestas, bet aš sustingau, kai mano nugara palietė jo krutinę. Jaučiau jo raumenis. Jo šilumą. Zayn tikriausiai irgi užmiršo ką norėjo man daryti. Jis sustingo taip pat kaip ir aš. Jaučiau, kad jis sutriko. Taip stovėjome geras dvi minutes. Mes atrodėme kaip maži vaikai. Sutrikę, nežinodami ką daryti. Bet tada... Zayn, Zayn apglėbė mane savo šiltomis, stipriomis rankomis. Žinojau, kad taip negerai. Bet aš to norėjau. Ilgėjausi jo. Norėjau jo šilumos, norėjau būti prie jo. Vaikinas atsargiai paėmė vieną mano ranką ir sunėrė mūsų pirštus. Kita ranka jis braukė savo pirštais man per liemenį. Per visą kūną nuvilnyjo šiurpuliukai. Tada, Zayn stipriau paėmė man už liemens ir pasuko mane į save. Jo akys buvo... buvo kažkas pasakiško. Zayn žvelgė tiesiai į mane. Aš tirpau jo glėbyje. Vaikinas lėtai artino savo veidą prie manojo. O tada atsitiko kaikas stebuklingo. Jo lūpos su manosiomis šoko nuostabų šokį. Zayn pakėlė savo smakrą aukštyn, taip atverdamas mano lupas ir duodamas savo liežuviui kelią. Mūsų liežuviai grūmėsi vienas su kitu. Zayn savo rankomis suėmė man už smakro ir dar stipriau įsisiurbė į lūpas. Aš savo rankas panardinau jam į plaukus. Tai buvo tobula. Norėjau, kad tai tęstusi amžinai. Norėjau susilieti su juo. Norėjau, kad mes būtumėm viena esybė. Bet paskui viskas nutrūko. Zayn atitraukė savo lūpas nuo manųjų.

- Dieve, tu nuostabi,- atsiduso jis.

Aš nuraudau. Zayn davė man savo ranką ir mes kartu išlipome iš baseino. Buvo labai šalta. Parėjome į vidų.

- Ar tau reikia marškinių? Miegui?- paklausė Zayn

- Taip, būtų neblogai,- atsakiau ir nusišypsojau.
Zayn greitai atnešė man savo marškinius, ir aš nuėjau į vonia persirengti. Persirengusi, pabandžiau susitvarkyti plaukus, bet jie buvo šlapi ir susivėlę, todėl nepavyko. Kai išėjau iš vonios kambario, Zayn godžiai nužiūrėjo mane.

- Tu tokia graži, o su mano marškiniais tokia karšta, kad nudegt galėtum,- nusijuokė jis,- jei kada reikės marškinių, kreipkis. Bet kada paskolinsiu,- taręs tai jis mirktelėjo.

Aš nusijuokiau ir pavarčiau akis. Diena buvo nuostabi, bet labai pavargau.

- Zayn, aš noriu miego. Kur man eiti?

- Einam, parodysiu,- jis ištiesė savo ranką, o aš ją paėmiau.

- Štai čia,- tarė jis.

Kambarys buvo didelis, o jo viduryje stovėjo didžiulė lova.

- Tikriausiai labai patogi,- tariau.

Zayn nusijuokė.

- Eik ir įsitikink,- tarė,- netrugdysiu.

- O kur miegosi tu?- paklausiau.

- Apačioj, ant sofos.

Jis jau apsisuko ir ėjo, bet aš jį sustabdžiau.

- Ar nenorėtum pasilikti su manimi?- paklausiau. Vos išdrįsau tai pasakyti, bet aš norėjau šalia savęs žmogaus. Norėjau miegoti ramiai, nieko nebijodama.

- Ar tikrai to nori?- paklausė nustebęs Zayn su plačia šypsena veide.

Aš neatsakiau, tik palinksėjau galvą.

- Tada gerai,- jis atsakė.

Aš nuėjau ir atsiguliau ant lovos. Atsisukau į lango pusę. Jaučiau kaip Zayn taip pat atsigula. Jis apglėbė mane ir prisitraukė arčiau. Paėmiau jo ranką, tą, kurią jis buvo mane apkabinęs, ir priglaudžiau savo delną prie jo delno.
- Aš myliu tave, Arija,- sušnybždėjo man Zayn. Mano širdis suspurdo iš laimės. Nusišypsojau ir tariau:
- Aš tave taip pat, Zayn.
Tai buvo pati ramiausia ir saldžiausia naktis per visą mano gyvenimą...