5 skyrius

746 44 5
                                    

Atsikėlusi pajaučiau stiprų skausmą rankoje. Pažiūrėjusi į riešą aiktelėjau. Ant mano riešo buvo didžiulė pirštų formos mėlynė. Ji buvo ryškiai violetinė. Išlipusi iš lovos apsirengiau vakarykščiais drabužiais ir nulipau į apačią. Zyan sedėjo virtuvėje ir gėrė kavą.

- Sėsk,- liepė jis ir patapšnojo į kėdę.

Aš nesėdau, ėjau kuo greičiau pasiimti Harrio megztinio, kad Zayn nepamatytų mano mėlynės.

- Aš tau sakiau atsisėsti.- tarė jis ir griebė už to pačio riešo kur buvo mėlynė.
Aš suspigau iš skausmo ir greitai ištraukiau ranką iš jo. O tada jis pamatė. Staiga jo veidas persimainė iš pykčio į kaltės.

- Ar, Ar tai ma-mano darbas?- jis buvo sutrikęs. Negalvojau, kad tokie vaikinai kaip jis gali pasimesti.
Aš nieko neatsakiau, tiesiog nusisukau ir ėjau toliau pasiimti megztinio. Aš jau dėjausi jį, bet Zayn priėjo prie manęs ir apglėbė mane per liemenį. Aš sustingau.

- Atleisk... Aš nenorėjau. Tikrai.- jo balso tonas privertė mane atsisukti.
Rudaakis paėmė mano riešą su savo ranka ir švelniai priglaudė prie lūpų. Aš aiktelėjau iš neįtikėtumko, bet rankos nepatraukiau. Jo šaltos lūpos gaivino mano odą. Skausmas nusilpo.

- Zayn,- droviai tariau nustebusi, dėl jo netikėto švelnumo.

Jis patraukė savo lūpas nuo mano riešo ir pažiūrėjo tiesiai į akis. Mane išmušė raudonis. Jis nusišypsojo.

- Man patika kai tu raudonuoji.

Aš nusukau akis.

- Laikas į mokyklą. Imk savo tašę ir važiuojam.

*******

Iki pamokų pradžios buvo likę vos 10 minučių. Aš jau ruošiausi lipti, bet vaikinas tarė:

- Palauk.

Jis išlipęs iš automobilio, apėjo aplink jį ir atidarė man dureles. Aš vėl nuraudau. Girdėjau kaip jis vos tramdo savo juoką. Aš nesupratau Jo. Vieną akimirką jis buna piktas, kitą jau mielas vaikinas. Dabar aš jo net nebebijojau. Bet vistiek maniau, kad jis šiknius.
Kai išlipau iš mašinos, visų akys sužiuro į mus. Aš sutrikau. Bet Zayn nė nemirktelėjęs sunėrė mūsų pirštus ir nusitempė į geografiją.
Geografijoje sedėjau su juo. Kaip ir kitose pamokose. Jis tiesiog nepaleido manęs iš akių.
Per paskutinę pamoką jis uždėjo savo ranką man ant šlaunies. Aš ją nustūmiau. Suskambėjo skambutis ir aš išėjau iš klasės.
Žingsniavau šaligatviu namo, kol prie manęs neprivažiavo juodas automobilis. Zayn atidarė langą ir liepė lipti. Aš nekreipiau dėmesio. Aš ant jo vis dar pikau ir nekenčiau jo.

- Jei nelipi, šiandien 19:00 būk parke.

- Niekur aš neisiu. Mes ne draugai.

- Eisi, kitaip bus blogai.

-Ak, taip pat kaip čia?- tai tariusi atsmaukiau savo megztinio rankovę ir parodžiau savo mėlynę. Jis tik pažiūrėjo ir paspaudęs gazą nuvažiavo keliu.
Niekur nesiruošiu eiti, pagalvojau.

*******

Jau 19:15 o aš sėdžiu su pižama ir žiūriu ,,The Notebook". Aš bijau jo, bet tikrai nesiruošiu vykdyti jo nurodymų.
19:30 jau buvau užmigusi, bet atsikėliau kažkieno krutinama. Atmerkusi akis pamačiau jog tai Zayn. Jis gulėjo apsikabinęs mane ir prie veido laikė 7 raudonų rožių puokštę.

- Čia tau,- tai taręs jis pabučiavo man vietą prie ausies. Kūnu nuėjo šiurpuliukai. Kodėl? Nežinau. Nors ir buvau nustebinta, aš jį atstūmiau. Patraukusi Zayn rankas nuo savęs, išlipau iš lovos ir nuėjau į vonią. Prie veidrodžio susirišau netvarkingą kuoduką ir persivilkau patogesniais drabužiais. Užtrukau apie 20 minučių, todėl tikėjausi, kad jo nebebus, bet įšėjusi iš vonios radau jį vis dar sėdintį mano lovoje.

- Ko tau čia?

- Jaučiuosi kaltas, kas nutiko... mhmm... tavo rankai.

- Wow Zayn Malik jaučiasi kaltas? Kažkas neįtikėtino! Bet žinai ką? Tu ir esi kaltas!!- nusišypsojau, kad jis nepamatytų, jog esu išskaudinta. Prieš kelis metus mane buvo nuskriaudęs vyras ir tai stipriai mane paveikė. Todėl aš negaliu pakęsti smurtaujančių vyrų, o dabar ant mano rankos puikuojasi didelė vaikino padaryta mėlynė...

- Aš juk tavęs atsiprašiau! Ko tau dar reikia?!

- Aš noriu, kad nustotum rėkti ant manęs ir man nurodinėti!- tai surėkusi pradėjau verkti ir suklupau ant grindų.

A Guy Who Taught Me How To Live (LTU)Donde viven las historias. Descúbrelo ahora