Always (Sustabdyta)

4

*Kamila*

Atsikėliau miškė ant lapų, savo kraujo baloje. Buvau atrišta. Greit atsisėdau. Apsidairiau. O tada prisiminiau kas vakar nutiko. O dieve... Aš buvau išprievartauta! Staigiai pašokau ant kojų. Taip suskaudo pilvo apačią, kad net sušukau. O ji tikrai švelnus nebuvo... Susiradau visus drabužius kurie man liko ir apsirengiau. Na, jis bent jau savo negztinį pamiršo...
Neturėjau ką daugiau daryti tad nušlubavau į kažkurią pusę, kol nebeištvėriau skausmo ir tiesiog atsisėdau atsirėmus į medį. Ir man pradėjo merktis akys. Tada prieš akis pamačiau dar vieną vaikiną, jo plaukai buvo ilgi, rudi ir garbanoti. O tada atsijungiau.

Atsibudau, tačiau akių nepramerkiau. Ir išgirdau kuždesius:
-Bet mes nežinom ar tai tiesa...
-To negali būti...
-Bet jūs pažiūrėkit į ją...Tikrai jo darbas...
-Bet tai nereiška, jog ji yra...
Nebesusilaikiau ir atsimerkus staigiai atsisėdau. Sugebėjau besisėsdama su galva trinktelėt į lempą, išleidau tylią skausmo aimaną...
O tada pro duris įėjo 3 vaikinai. Na va, gražu. Ką, ir jie mane prievartaus? Aš tik sėdėjau, nes žinojau, jog jeigu atsistosiu, skausmo neištversiu. Jie priėjo prie manęs ir garbanius tarė:
-Sveika, aš Harry
-Tai, kad nelabai sveika...-suburbėjau.
-Radau tave miške, kas nutiko?-rodos kiti nesiruošia prabilt. O tada tiesiog nesusilaikiau ir apsižliumbiau. Kokia gėda... Harry pažiūrėjo į juodaplaukį lyg sakydamas "sakiau...". Po kokių 10min apsiraminau.
-Tai, kad jau pagrobėt, bent jau pasakykit savo vardus...- pasakiau.
Vaikinai pradėjo juoktis.
-Pagrobėm? Harry rado tave miške leisgyve...-juodaplaukis.
-Tai kam aš jum?-nustebau.
Abu vaikinai pažiūrėjo į Harry.
-Am...-pralemeno garbanius.
-Tiesiog pasakyk, o jei ką galėsk tiesiog mane nužudyt,-pasakiau.
Vaikinai nustebę į mane pažiūrėjo. Ir Juodaplaukis su rožiniais galiukais pasakė:
-Gerai Liam, išbandyk ją. Pažiūrėsim ar Harry buvo teisus...
Kaip supratau Liam, priėjo prie manęs. Suėmė mano veidą, pažiūrėjo į akia ir pasakė:
-Tu vos išėjus iš kambario pamirši apie mus.
-Kodėl visi man įsakinėja, jog pamirščiau viską?!-nepsupratau.
-Tu vartoji verbeną?- paklausė Harry.
-Ką tokią?-nesupratau.
-Ji net nežino...- Liam
-Atsiprašau? Nereikia kalbėti apie mane, kadangi esu čia!- supykau.
-Tai negali būti tiesa... Juk juos visus išžudė...-Juodaplaukis
-Tai išsiaiškint galima tik vienaip...-Liam
- Ne, mes to nedarysim! Ji gali mirt!-Harry
Bet Juodaplaukis ilgai negal vojo. Jai staigiai atsirado prieš mane, pažiūrėjo į akis ir sušnibždėjo:
-Ostendite!
Ir staiga mano nugara tapo begalo sunki. Lyg kurprinė su akmenų krūva būtu uždėta ant pečių. Neišsilaikiau ir parkritau ant kelių.
-Uuuuuuu! Sveika atvykus į klubą!- blondinas įžengė pro duris.
-Tu! Užkaukiau ir kad ir kiap skaudėjo pašokau ir pribėgau šalia jo. Ar gal greičiau atsidūriau prieš jį. Ir daviau tokį pliūchą, kad ant jo žando liko mano delno antspaudas ir ištryško kraujas. O tada nesusilaikiau ir tvojau vėl. Tik šį kart iš kumščio. Visi tik stovėjo apspangę. Ir tada pamačiau save per veidrodį. Aš buvau su!.. Ir daugiau nieko nebeišgirdau, nes atsijungiau.
Tik pajaučiau vyro rankas man ant liemens ir švelnų vėjalį.