Please Kill Me Now

11

(Viršuje mūsų naujas vaikinas/veikėjas Timas. )

Rytė pabudau nuo baisaus žadintuvo čirškimo. Atsikėlusi greitai atsipraususi ir apsirengusi nuėjau į virtuvę. Užsikaitusi kavos atsisėdau prie stalo. Netikėtai suskambo mano telefonas:
- Klausau?
- Labas rytas, miegale! - pasigirdo speigus Emos balsas.
- Labas Labas, - nusijuokusi užsipyliau į puodelį vandenį kavai.
- Mums reikia susitikti. - staiga pasisakiusi rimta pareiškė ji.
- Dabar? Tu rimtai?
- Taip. Aš jau netoli tavo namų.
-Na... na Gerai.
Atsidususi padėjau ragelį. Ir lyg tyčia suskambo durų skambutis. Atsistojusi nuėjau jas atidaryti. Vos praveriau jas Ema puolė man į glėbį:
- Kaip džiaugiuosi kad šiandien tu laisva!!!
- Pala ką?! Kiek dabar valandų?
- Pusę dvylikos o kas? - uždariusi duris pažvelgė į mane.
- Šūdas! Aš vėluoju į darbą... velnias! - murmedama staigiai vilkausi kedus. Atsisveikinusi su drauge išbėgau iš namu. Kadangi patingejau anksčiau atsikelti tad bėgau į kitą mieto galą bėgte.
Pagaliau uzdususi ir pavargusi ipuoliau į barą. Kaip nekeista tokiomis situacijomis puse personalo ir lankytojų pažvelgė į mane nusišypsojusi nuskubejau prie baro kur už mane jau dirbos visai nepažįstamas vaikinas o šalia jo kažką aiškino Laura. Išvydusi mane suriko:
- Kur tu po velnių buvai?!
- Aš atsiprašau... pramiegojau dar Ema užgaišino. Kas jis? - pažvelgiau į vaikiną. Mergina nusišypsojo:
- Jis tavo mokinys Timas. Timai čia Liusi tavo vadovė ir mokytoja. Jei ko reikės klausk visko jos.
Jis Linktelejes liovėsi šluostyti taures ir atsisuko į mane:
- Labas.
Nusišypsojusi uzsirišau prijuoste tada palaidus plaukus sukėliau į netvarkingą kuoda. Prisisegusi kortelė su savo vardu apejau vaikiną. Atsistojusi prie vyro kuris čia lankosi kiekvieną rytą Nusišypsojau:
- Laba diena, Džordžai. Tau kaip visada?
Jis pažvelgęs į mane atsiduso:
- Aš galiu palaukti . Tavęs laukia mokinys.
- Pirma tu tuomet jis . Sutarta?
Atsiduses linktelėjo. Apsisukusi susidūriau su rudomis į mane ismeigtomis vaikino akimis kuris stovėjo nuo manęs per kelis žingsnius ir lauke mano nurodymų. Nusukusi žvilgsnį į viskio butelį paėmiau jį. Paėmusi vieną stiklinę ipyliau iki pusės viskio tuomet įdėjau tris ledukus. Apsisukusi padėjau šalia paniurusiu ir mintyse paskendusio vyro rankos:
- Džordžai , kas yra?
Jis vėl į mane pakėlė savo akis:
- Ačiū... Tesiog sunki diena.
Linktelejusi atsisukau į vaikinuką kuris akivaizdžiai nuobodžiavo. Priėjusi Atsidusau:
- Ir ką man su tavimi daryti? Am... ką čia liepus?...
- Ka nors, - nusišypsojo jis. Atsidususi pažvelgiau į klijantus sėdinčius prie baro. Nepastebėjusi nieko keisto pažvelgiau į patį barą. Vėl Atsisukusi į vaikiną Nusišypsojau: - Eime,- čiupusi už rankos nusitempiau į direktoriaus kabinetą. Mano laimei jis nebuvo užrakintas. Greitai praverusi duris įėjau kartu iš paskos isitemdama ir Tima. Direktorius staigiai atsistojo:
- Liusi, kas čia vyksta?
- Tai jūs man paaiškinkite. Kodėl jis pas mane o ne pas Laurą?
- Nes tu geriausia darbuotoja ir ilgiausiai dirbi o Laura vos keletą mėnesių.
- Bet... nepasitarus su manimi... taip negalima!
- Liusi, toks mano nuosprendis! Ir taškas!!
- Ka man su juo daryti?! Aš įpratusi viena dirbti.
- Mokyk.
- Gerai. Bet tik tuomet kai pakelsite atlyginimą arba išeinu.
- Aš taip tau moku 450 eurų į mėnesį. - pasipiktinęs sumurmėjo vyriškis.
- Kaip geriausiai ir seniausiai darbuotojai to maža! Beto aš turėsiu dar tris savaites mokyti jį!
- Gerai 500 eurų per mėnesį!
- Kiek jam mokate?
- Mėnesį mokėsiu 350 o po to 420 eurų.
- Tai man mėnesį ismokate 520 o po to 500 sutarta? - Nusišypsojau klastinga šypsena.
- Sutarta...- atsiduso jis. Apsisukusi į nustebusi vaikiną tariau:
- Viską įsidėmėjai?
- Taip.
- Puiku nes čia pirmoji tavo pamoka. Štai šitaip reikia šantažuoti žmonės panašiai ir su klientais. Eime, - apejusi jį išėjau. Vos pasiekiau barą išvydau tai ko nesitikėjau ir nenorėjau išvysti. Prie Lauros staliuko sėdėjo vienas iš mano pagrobėjų ir dar tas kuris daugiausia mane daužė. Vadinasi Katik paleido iš cypes. Jis kaip tik kažką šaukė ant Lauros o ji susigūžusi verkė. Liepusi vaikinui aptarnauti pora sėdinčią prie baro pati nuėjau prie staliuko. Priėjusi drąsiai tariau:
- Kažkas netiko?
Visi staigiai atsisuko į mane Laura staigiai Atsisukusi sukukčiojo:
- Jis nesveikas. Jam netiko alus kuri ipyliau. Vyras atsistojęs norėjo trenkti tačiau aš suciupusi jo ranka piktai pažvelgiau į jį:
- Tik pamėgink ir liksi be savo draugužio.- pro sukastus dantis suurzgiau- Laura eik aptarnauk kitus. Aš čia susitvarkysiu.
Jai Linktelejusi dingo iš akiračio vyras atsisėdęs pažvelgė į nueinančia mergina tuomet vėl į menę:
- Tu kažkur matyta.
- Tai sakai alus netinka?
Jis linktelejes vėl pasipiktino. Paėmusi taurę Atsidusau:
- O man atrodo kuo puikiausias alus. - pasilenkusi išpyliau alų ant jo. Vyras staigiai pašokęs suriko:
- Kvaiša tu!!
Tuomet vėl pažvelgęs į mane ranka suėmė mano veidą už smakro taip priversdamas pažiūrėti į mane. Jis kurį laiką paspoksojes staigiai paleido mane:
- Liusi? - kiek išsigandęs atsisėdo jis. Nesupratusi paėmiau nešvarius indus:
- Jei kas netiks kreipkites į mane nes kai ko dėka jūsų atsisakė padavėja. - tuomet vėl pažvelgiau į vyrą- o jūs jei dar kartą iškelsite čia scena liksite ne tik be draugužio bet ir leksite iš čia kur akys veda.- nusisukus norėjau eiti bet buvau sučiupta tvirtos rankos. Atsisukau- Paleisk!
Labai labai atsiprašau kad taip ilgai nekėliau naujos dalies. Tačiau žinote Vasarą niera laiko ir t.t.