Please Kill Me Now

9

Ėjome parkeliu su Aleksu susikibę rankomis. Džeikobas ėjo mums iš paskos. Jau kokia valandą taip vaikštinėjome kol pagaliau jis rado savo mėgstamų ledų krautuvėle. Vos pamatė ėmė mane tempti link tos pusės:
- Eime ten, Liusi!
- Eik aš palauksiu čia.
- O tu nenori ledų?
- Am... noriu... bet tingiu eiti.. - apsimeciau pavargusi. Jis atsiduso:
- Tingine.
- Būk geras paimk man ledų - Nusišypsojau. - Būtinai.
Paleidęs mano ranka nubėgo ten kur stovėjo ledaine. Atsisedusi ant suolelio pažvelgiau į Aleksą. Kuris mėgino prasibrauti . Nusijuokusi pažvelgiau į savo kojas. Netikėtai prie manęs prisėdo Džeikobas. Sutrikusi atsisukau į jį. Jis žiūrėjo į mane ir kažką galvojo. Vos nusisukau tarė:
- Kaip tu laikaisi? Nesimatėme nuo tos...
- Nuo tos dienos kai tave suėmė. Sakyk tiesiai šviesiai ,Džeikobai. Nesimatėme nuo tos dienos kai palikai mane.
- Aš neturėjau kitos išeities, Liusi.
- Išeitis visada yra, - atsisukau į jį- esu dėkinga kad istraukei iš tos skylės, bet galėjai bent atsisveikinti. Po velnių tu jau buvai imsas man patikti.
- Liusi, nebuvo išeities... tikrai.
Atsidususi atsistojau. Jau buvau pradėjusi eiti kai jis tarė:
- Mane suėmė ir uždarė.
Sustojusi lėtai atsisukau:
- Ką?
- Mane suėmė. Melavau jiems kaip ir sakei bet tavo tėvas ir jo pakalikai pasakė visą tiesa. Ir po savaitės mane pasodino. Puse metų kentėjau ten ir laukiau žinių iš tavęs. Bet atėjo tavo mama ir pasakė kad žino tiesą ir neleis man pasimatyti todėl pamelavo tau kad nežino kur aš ir kad tu išvykai. Bet ji nesakė kur. Todėl pabėgau iš kalėjimo ... atvykau čia ,tapau profesionalus imtynininkas. Bet prieš metus mirė mano pusbrolis ir man teko Alekso globa. Kadangi išvykau į kitą šalį visi kaltinimai pasinaikino. O dabar Aleksas man kaip brolis, sūnus galų gale draugas. Aš tavęs nepalikau, Liusi.
Priėjusi trenkiau. Tada pro sukastus dantis tariau:
- Nepusk čia man miglos apie mano mama supratai?! Jos čia nekišk. Ji ir taip labai daug prisikentejo tad tylėk ir liaukis melaves! - Nusisukusi nuėjau pas Aleksą Kuris kaip tik jau rinkosi ledus. Priėjusi Nusišypsojau:
- Na jau išsirinkai?
- Kokius mėgsti tu? Vanilinius, braškinius ar kyvinius?
- O jei bananinius su kyviu sumaišytume?
- Jėga! Tai mums bananų ir kyviu miksa noresime tris didelius puodelius.
Motelis nusišypsojusi greitai paruošė užsakymą. Padėkoja grįžome pas Džeikobą. Mano laimei Aleksas atsisėdo per vidurį. Visą valandą mudu su Aleksu kalbėjome apie viską nuo žaislų iki filmų ir žvaigždžių ir smagiai juokėmes o Džeikobas visą laiką tylėjo ir spoksojo į mus.

Sorry kad ši trumpa bet nežinau... gal jums nebe patinka ši istorija gal nusivažiavau truputį? Laukiu jūsų nuomonių!!!! Didžiulis ačiū kas skaitote :)