6

24 3 0
                                    

Netikėtai prie mūsų priėjo pareigūnas. Abu staigiai atsistojome. Pareigūnas pasiėmė antrankius:
- Atleiskite, panelė, bet man teks vestis šį vaikiną.
- Kur jį vešite?
Priejas uždėjo Dzeikobui antrankius o šis nei Kiek nesipriešino. Tada pareigūnas pažvelgė į mane:
- Iš pradžių aplausime jį ir kitus ir aišku jus. Ir kol vyks tirimas būsime jį sulaikę. Labai atsiprašau, bet po medikų apžiūros malonekite atvažiuoti į komisariatą.
- Gerai.
- Na ka gi eime ,vaikine. - sumurmėjo pareigūnas.
Po medikų apžiūros iš kart nuvykau su tėvais į policiją. Man prisistačius nusivedė į atskirą patalpą o tėvams liepė laukti. Po pusvalandžio mane išleido.

......

Bėgo mėnesiai, bėgo savaitės, bėgo dienos, bėgo paros. O Džeikobo nebe mačiau. Jau dveji metai praėjo o jokių žinių iš jo. Po tos dienos kai jį suėmė jis tarsi dingo. Policijos komisariate jokios informacijos negavau man tai konfidenciali informacija. Žinau tik tiek kad mano pagrobėjai taip pat ir tėvas sėdo dešimt metų už grotų.
Jau nebegyvenau su tėvais. Vos baigiau mokslus įstojau į universitetą susiradau naujų draugų, Tomas taip pat susikūrė naują savo gyvenimą. Na tebe vartoja bet dabar turi merginą na gerai sužadėtinė jie gyvena gimtinėje. O aš šiuo metu studijuoju ir dirbu bei gyvenu Šiaurės Karolinoje. Tai gan jaukus ir gražus miestas. Nėra toks kaip Niujorkas ,bet geras.

Ėjau į vietinį barą kur dirbau barmenė. Kai kažkas uždengė man akis. Staigiai Apsisukusi pamačiau Ema (ji mano geriause drauge iš universiteto) :
- Kaip su tavimi nuobodu.... - sumurmėjo ji.
Nusijuokusi apkabinau ją. - Tai kur eini? Juk tau šiandien turėjo būti laisvadienis Liusi.
- Tiesa. Bet bute nėra ką veikti nes kambarioke kaip žinai išvykusi tai...
- Tai nusprendei dirbti... varom į studentų vakarėlį šįvakar?
- Na nežinau... po paskutinio vakarėlio man buvo taip bloga kad Džo (jis Emos brolis) apvemiau.
- Taip jam ir reikia. Labai prašau Liusi...- zyze ji. Mano laimei priėjome pagaliau kavine. Greitai įėjusi nubėgau prie baro :
- Pakalbėsime vėliau Ema.- pasiuntusi oro bučinį nuėjau į persirengimo kambarį. Greitai Nusivilkusi savo rūbus ir likusi vien tik po apatiniu trikotažu apsivilkau juoda palaidinė su ant nugaros išsiuvinetu kavinės pavadinimu, juodas pėdkelnes, raudonus sortukus, raudonas basutes, bei juoda prijuoste. Plaukus sukėlusi į tvirtą kuoduka prisistačiau į darbo vietą. Čia jau lauke eilę alchogolio ištroškusių vyrų tarp jų ir Ema su Džo. Nusišypsojusi visiems pripyliau šviežio, gaivaus, šalto alaus . Kažkam prireikė kokteilio ir baltos. Sukausi labai greitai nes jau dirbu čia pusantrų metų tad esu įpratusi ir mintinai žinau kur kas yra. Žmonėms į akis nežiūriu nes jei pažiūri ir įvyksta akių kontaktas tada tas vaikinas nuo tavęs neatstos kol negaus tavo numerio arba kol nenugirdysi jo iki žemės graibymo. O tada tau pačiai teks mokėti už jo sąskaitą. Todėl dažniausiai žmonių nepažįstu. Na atsimenu iš balso ar trumpo matymo bet kai greitai sukiesi ir vengi akių kontakto tai tau jie atrodo kaip vienas tik skirtingose vietose skirtingi užsakymai. Maždaug po dvidešimt minučių kai visi buvo patenkinti ir pardavėjams ant padėkų jau buvo sudėti visi užsakymai priėjau prie Emos bei jo brolio:
- Jūs čia taip ir sedesite?
- Taip. Beje norėčiau alaus. - sumurmėjo Džo.
- Gal kitą kartą,- Sumurmėjo Ema. Tada vėl atsisuko į mane - kelintą baigi savo pamainą?
- Septintą.
- Velnias...- nusikeikė Džo. Staigiai Atsisukusi į jį parodžiau liežuvį. Tada pamačiau kad manęs jau lauke trijulė vaikinų. Pasilenkusi prie Emos ir Džo sumurmėjau:
- Turiu lėkti. O judu irgi neškit savo subines iš čia. Nes teks rimtai kažko užsisakyti.
- Alaus, - pareiškė Džo.
Greitai atsitiesusi ispyliau ant jo bokalą alus kuris liko nuo praeitų klijantu:
- Neškit savo subines iš čia! Sėkmės vakarėlyje.
Abu murmėdami išėjo. Žaklina mus valytoja greitai kibo į darbą o aš nuėjau prie klijantu:
- Sveiki, ko užsisakysite? -mandagiai pasiteiravau.
- Alaus, - vienas iš jų atkirto.
- Viskas?
- Taip, - vėl tas pats. Linktelejusi greitai pripildžiau tris bokalus alaus. Tada nuėjusi prie jų padėjau ant stalo.
- Prašom. - sumurmejusi nusisukau. Jau ruošiausi eiti kai vienas tarė:
- Girdėjau kad ana porelė ruošiasi į vakarėlį.
Lėtai Atsisukusi pažvelgiau į jį Bet jokio akių kontakto. Jokių būdų ne į akis.
- Ir?
- Na mano draugelis rengia čia vakarėlį tai gal ten... ?
- Nežinau. Aš neisiu. Turiu daug darbo čia.
- O gaila, - įsikišo kitas. Pažvelgusi į jį išvydau Lauryna (tikiuosi pamenate mano brolio Tomo geriausią draugą):
- Lauri? - sutrikau.
- Taip taip tas pats. -nusijuokė jis.
- Ką tu čia... ?
- Mokausi. Inžinerijos. O tu? Nesimatėme nuo... nuo tos dienos kai dingai...
- Ai aš... am... gyvenu toliau. Studijuoju būsiu profesionali vyreja. Dabar gyvenu čia ir kaip matai dirbu.
- Tai puiku kad taip vat viskas susiklostė
- Atleisk bet turiu lėti.
- Gerai. Smagu buvo vėl susitikti. Gal kada taip susitiksime?
- Gal kada...- nusišypsojusi nuėjau. Visą dieną iki pat mano pamainos galo plušau isijuosusi. Visą dieną žmonių buvo labai daug. Daugiau nei įprastai. Pagaliau pasibaigus mano darbo valandoms persirengiau ir išėjau į kitą darbą. Oi aš jums nesakiau kad savaitgaliais dirbu du darbus. Šeštadienį kavinėje ir parduotuvėje kuri dirba kiaurą parą. Sekmadienį iki šešių vakaro esu laisva o po to vėl dirbu. Na mes studentai gavome dvejų savaičių atostogas.
..............................................
Atostogų grafikas.
1. trečiadieniais ir penktadieniais ilsiuosi.
2. pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais dirbu nuo ryto iki trieju dienos kavinėje.
3. Šeštadienį du darbai.
4. Sekmadienį iki šešių laisvą o po šešių dirbu parduotuvę.

Kai reikia į universitetą.

Pirmadienis:
Paskaitos nuo 9 val. Ryto iki 4-5 vakaro.
6 val. Vakaro kavinėje iki pat vienuolikos.
Antradienis:
Paskaitos
Darbas kavinėje
Trečiadienis:
Paskaitos
Ketvirtadienis:
Paskaitos
Darbas kavinėje
Penktadienis:
Paskaitos
Šeštadienis:
Darbas kavinėje
Parduotuvėje
Sekmadienis:
Laisvą
Darbas parduotuvėje.
........................................

Tokia jau mano savaitė. Tiesa nuo kitos savaitės nebedirbsiu parduotuvėje nes jau užteks pinigų automobiliui. Taip taip tiek vargo dėl automobilio.

Please Kill Me Now Donde viven las historias. Descúbrelo ahora