8

13 3 0
                                    

Šiandien atsikėliau kaip niekad noriai. Greitai susiruošusi išėjau į darbą. Jau darbo valandos buvo įpusėjusios ir pyliau vienam vyrukui alų Kai kitam baro gale pasigirdo berniukiškas balsas:
- Man coca colos! - suriko jis.
- Tuojau! - atsakiau.
Greitai aptarnavusi dar devynis klijantus nunešiau cola berniukui. Šalia jo sėdėjo ir Džeikobas. Pažvelgiau į berniuką:
- Sveikas, kaip miegojai?
- Gerai. O tu?
- Taip pat.
Staiga išgirdau Lauros balsą sau už nugaros:
- Liusi!
Atsisukusi pažvelgiau į ją:
- Taip?
- Tas vyras prie sieninio staliuko nenori sumokėti. Manau tau reikia su juo šnektelti. - Gerai. Tu pakviesk Paulą tegu jis neša savo subine čia.
- Tuoj.
Pasilenkusi prie berniuko tariau:
- Palauk valandike ir mano darbo laikas baiksis ok?
- Gerai. Kietai pasakiai... ,,Tegu jis neša savo subine čia,, - pamėgdžiojo mane. Nusijuokusi suveliau jo plaukus ir nuėjau. Vos priėjau prie staliuko vyriškis tarė:
- Nemokėsiu kol negausiu dar vieno viskio!
Jis jau buvo visas girtas ir vos pastovėjo ant kojų. Tad Pasilenkusi tariau:
- Ne tu jo negausi. Tu girtas kaip šliure o jei išgersi dar bent vieną lašą teks už viską mokėti man. O data pro šito baro slenksti tu neperžengsi nei žingsnio supratai?! Tai ne mano taisykles beje.
Jis staigiai atsistojo. Atsitiesusi žiūrėjau tiesiai į jį o jis į mane:
- Noriu viskio!!
- Tuoj pat sumoki pinigus iš čiuoži kur akys veda. Ir greitai! - surikau.
Jis staigiai sučiupo už rankos ir prisitrauke mane:
- Aš...- jis nespėjo nieko pasakyti nes aš ant jo ispyliau pilną ąsotį ledio vandens.
- Atvėsk truputį. - sumurmėjau. Jis staigiai numetęs pinigus ant stalo nusisuko prieš išeidamas sumurmėjo:
- Laukinė.
- Jau geriau laukinė nei girta kaip šliure!! Kad tavo kojos čia daugiau nebūtų!
Jis trenkęs durimis įšejo. Susitvarkiusi plaukus grįžau atgal į savo darbo vietą. Pažvelgiau į Laurą kuri buvo iš baimės ar nuostabos sutrikusi. Davusi jai padėklą ir skuduriuka tariau:
- Štai eik tvarkyti tavo staliukas laisvas.
- Ačiū... maniau kad...
- Nieko nebuvo ir džiaukis.
Linktelejusi nuėjo. Tada pažvelgiau į klijantus:
- Tai kas dar negavo savo užsakymo?
Pakėlė kokia penkiolika vyrų. Atsidusau:
- Gerai.
Per penkiolika minučių visi buvo patenkinti. Baigusi nuėjau prie berniuko kuris jau trečią stiklinę gėrė colos:
- Ei Ei gana. - paėmusi iš jo visas stiklinės ipyliau vandens ir pastačiau priešais jį- po to skaudės pilvą. O tu pagalvok cola ir ledai dar kažkas... tai tau tai bus bomba.
- Ei aš nebe vaikas! - piktinosi jis.
- Taip tu nebe vaikas bet ir ne toks kaip anas vyras tiesa? - nusišypsojau.
- O vis dėlto tu teisi vanduo geriau- čiupes stiklinė ėmė gerti vandenį. Atsidusau:
- Na mano darbo valandos jau baigėsi... kažin ką dabar aš veiksiu... - pavaidinau susimasčiusia.
- Būsi su Aleksu!!- springdamas suriko berniukas.
- Gerai Gerai tik neuzsprink.
Greitai persirengusi su berniuku ir Džeikobu išėjome iš kavinės.

Please Kill Me Now Where stories live. Discover now