Please Kill Me Now

7

Pabudau ryte nuo baisaus žadintuvo. Ak penktadienis. Pagaliau laisva. (jums turbūt įdomu kodėl šiandien penktadienis jei vakar dirbau du darbus? Na vakar buvo ketvirtadienis. Tesiog turėjau pavaduoti drauge)  Apsivertusi ant kito šono priešais save pamačiau didžiulį sieninį laikrodį. Jis rodė puse devinu ryto. Oh... taip anksti dar. Vėl Atsigulusi ant nugaros uzsidengiau pagalvė veidą. Reikia pailsėti juk man šiandien laisva. Staiga sučirškė mano telefonas. Staigiai numetus pagalvė čiupiau telefoną. Skambino Ema. Atsidususi Atsiliepiau:
- Klausau?
- Labas rytas!!! - suriko ji.
- Labos Labas... nešauk taip.
- Na šiandien tau laisvą...
- Tai..?
- Tai neleisiu tau sėdėti namie. Tuoj pat keliesi už dešimt minučių būsiu pas tave. Varysim kur nors. O penktą vakare į privatų vakarėlį.
- Man ryt į darbą ,Ema...
- Aš jau sutariau ryt tau leido neiti nei į vieną darbą. Tave kavinėje pakeis Inga o parduotuvėje Monika.
- Ką?! - staigiai pašokau iš lovos- Ema taip negalima! Tu nepasitariai su manimi... man reikia tų pinigų...
- Gausi tu tą automobilį.... nurimk. Gerai čiau.
Padėjusi ragelį numečiau telefoną ant lovos. Ak kaip ji mane nervina su tokiomis nesąmonėmis. Greitai apsirengusi pažvelgiau į veidrodį. Atrodžiau gerai. Juodi plėšyti džinsai, balta laisva maikute ir juodas odinis švarkas. Bei plaukai sukelti į netvarkingą kuoduka. Pasiėmusi mini kuprinė susidejau tik būtinus daiktus. Tada atsipraususi truputį pasidažiau. Na va jau viskas. Vos išėjau pro buto duris suskambo mano telefonas:
- Klausau?
- Kur tu? - pasigirdo Džo balsas.
- Rakinu duris.
- Paskubėk. Ema labai nekantri šiandien.
- Ok Ok...
Padėjusi ragelį greitai užrakinau duris užsidėjusi nuo saulės akinius nubėgau laiptais žemyn. Gerai kad gyvenau trečiam auksė o ne šeštame. Vos išėjau pro duris pasigirdo pypinimas. Nubėgusi prie juodo BMW greitai isedau į automobilio priekį šalia vairuotojo. Ema pabučiavusi į žandą staigiai šovė iš aikštės. Sutrikusi per veidrodėlį pažvelgiau į Džo:
- Kur važiuojame?
- Nežinau. Ji liepė greitai susiruosti ir važiuoti čia.
Pagaliau sustojome. Ir priešais save pamačiau didžiulę rūbų parduotuvė kurioje šiandien buvo 50% nuolaida. Nusijuokusi atsisukau į ją:
- Tu rimtai?
- O ką? Čia puikus rūbai ne visada tokia proga pasitaiko.
- O tai prie ko aš čia? -įsiterpė Džo.
- Prie to kad tavo trupikes visos sudilusios ir beto vakar Liusi aplaistė tavo vienintelė normalia maikute. - atkirto Ema.
- Pala... tu lendi prie mano...- pasimetė Džo. O aš vos tramdziau juoką.
- O tai kaip man blemba sudėti rūbus skalbti?! Noriu nenoriu tenka juos liesti. - suriko Ema. Neišlaikiusi pradėjau juoktis. Abu staigiai atsisuko į mane. Vis dar juokdamasis išlipau iš automobilio o jie vis dar ginčidamasis išlipo paskui.
Visa diena praleidome parduotuvėje ir kavinėje kai buvo be dešimt penkios Džo tarė:
- Gerai mergos varom. Pinigai laukia.
- Ką? - sutrikusi nusekiau paskui juos. - kokie dar pinigai?
- Ten ne vakarėlis Liusi. O nelegalios imtynės. Visi stato pinigus o kieciausi vaikinai kovoja kol vienas netenka sąmonės. - Paaiškino Džo.
- Šiandien kovos jau pusantrų metų čempionas Dž. Čia vaiko slapyvardis DŽ. Ir toks Dagas Somani . - įsiterpė Ema.
- Kaip suprasti nelegalios?
- Na imtynės iš pinigų draudžia policija. Bet mums zin. Tai tų vaikinų pragyvenimo šaltinis o mums linksma.-  pareiškė Ema.
- Gerai važiuoju ... - sumurmėjau nors jokio noro neturėjau važiuoti. Jokio noro neturiu žiūrėti kaip vaikinai talžo vienas kitam snukius.
Atvažiavę iš karto nuėjome į patalpą. Tiksliau kažkieno rūsi. Čia jau buvo daug žmonių, grojo garsi muzika ir girdėjosi kaip kiti stato nes jie norėdami persaukti muzika rėkte rėkė savo užsakymą. Nors kiek persistengė. Mudvi su Ema susirinkome nes čia buvo dauguma vyrai ir jie jau buvo gan girti ir apsirūke. Nuejusios kuo arčiau scenos kuri buvo aptverta aukšta vieline tvora tam kad niekas iš žiūrovų nepatektų į ringą ir kovotojai nesuzeistu žiūrovų. Stovėjau trečioje eilėje. Staiga į ringą įėjo aukštas maždaug 24-25 metų juodaodis vaikinas. Jis laikė rankoje mikrofoną:
- Labas vakaras!!! Taigi pagaliau sulaukėme ilgai lauktos kovos DŽ prieš Daga!!! Laimėtojas gaus visus statymus ir 10000€ grynais!! Ir taps pasaulinių čempionu!! Taigi vaikinas begit statyti statymus, merginos būkit atsargios!!! Juk žinot kokie mūsų vyrukai! Juokauju visiems gero vakaro!! Taigi dešiniajame ringe Dagas! - pasigirdo plojimai ir švilpimai. - Kairiajame DŽ!! - žmonės dar garsiau ėmė šūkauti ir ploti nei prieštai. Deja bet vaikinų veidu gerai nemačiau nes aplink buvo per daug rūkalų dūmų o šviesa per daug blausi. Taigi nuskambėjo pirmasis gongas ir jie puolė vienas kitą talžyti. Po trečio gongo kiek supratau Dagas neteko sąmonės. Visi pradėjo skanduoti ,,DŽ,, . Staiga pajutau kad Ema tempia mane. Atsisukusi pažvelgiau į ją Pasilenkusi ji sušuko:
- Eime supažindinsime su DŽ. Manau jis tikrai sutiks tokiai gražuolei kaip tu duoti autografą.
- Bet...
- Eime!!
Ji nutempė mane į persirengimo kambarį. Priėjusi prie durų sustojo. Įkvėpusi pasibeldė. Netrukus duris atidarė jaunas vaikinukas:
- Taip? - sutriko jis apžiūrėdamas mudvi.
- Mes pas DŽ. - sumurmėjo Ema.
- Kaip visada... - atsiduso jis. Jis jau ruošėsi uždaryti duris bet aš sučiupau jam už jo gleznos rankutes. Jam kokie 10-11 metų. Jis sutrikęs atsisuko į mane:
- Aš Liusi o tu... ?
- Aleksas. DŽ jaunesnis padėjėjas, draugas.
- Malonu. Klausyk aš ryt dirbu tokioje kavinėje ,, Linksma ir jums,, tai gal tu užsuk?
- Ką? - sutriko jis.
- Na manau mes galim būti labai gerais  draugais. Kaip manai? Taip tu DŽ draugas bet gali būti ir mano tiesa? Tai vat kviečių tave kaip draugą kavos pas mane į darbą ok ?
- Šaunu! O štai ir DŽ ateina. - nusišypsojo jis- tai iki, Liusi.
- Viso.
Mums Apsigrezus pamatėme ateinantį tamsiaplauki vaikiną. Jis nuo rankų valęsi kraują. Vos jis pažvelgė į mus sustingau. Prieš mane stovėjo ne DŽ o Džeikobas. Jam priėjus arčiau sumirksėjau. Ema pažvelgė į mane tada atsiduso:
- Labas ,DŽ. Mano draugė nėra čia buvusi todėl tu jos nepažįsti...
Čiupusi jai už rankos pradėjau temti atgal. Ji suriko:
- Ei!! Baik juk čia jis... juk nėra sunku pastovėti šalia ir nusipaveiksluoti?!
- Apseisi...- sumurmėjau.
- Tu tą berniuką tai pakvietei į kavinę o dėl draugės Nieko negali padaryti?!
- Ema... jis berniukas o tu jau pilnametė... tu kaip mažas vaikas.
Jį Nusisukusi atsiduso. Grįžusi prie sutrikusio vaikino tarė:
- Aš... aš atsiprašau kad tau teko tai matyti... ji nėra imtynių gerbėja todėl...
- Ema, baik gaišinti jį! Eime! - pertraukiau ją. Jie abu atsisuko į mane. Vien nuo jo akių susigūžiau. Kaip pasiilgau tų akių. Nusisukus sumurmėjau:
- Tiek to... su Džo palauksiu tavęs automobilyje.
- Ačiū, - atsakė ji.
- Koks skirtas. - sumurmejusi nuėjau. Netikėtai išgirdau kaip durys prasiveria ir netrukus šalia manęs ėjo jau tas berniukas. Sutrikusi pažvelgiau į jį:
- Labas, - sumurmėjau.
- Tu pirma mergina iš jo gerbėjų kuri neišvadina manęs mažvaikiu ir pypliupi.
- Toks jaunas o šneki kaip 15 metų.
- Kai gyveni vien tik su broliu visko išmoksti. Tai kelinta ateiti?
- Nesvarbu. Jei norėsi galėsiu išeiti iš darbo ir nueiti su tavimi kur nors kad ir ledų.
- Jėga!! - suriko jis. - Tiesa DŽ... čia jo ne vardas jo vardas Džeikobas.
- Žinosiu...
- Tai ka gi aš jau einu. Iki rytojaus.
- Iki.
Jau ruošiausi eiti kai jis mane apkabino. Pritupusi ir aš jį apkabinau. Už jo pamačiau į mudu žiūrinčius Džeikobą ir Ema. Jiedu ėjo lėtai link mūsų. Greitai Atsitraukusi nuo berniuko paliečiau jo skruostuka:
- Labanaktis.
Nusišypsojęs nuėjo. Greitai priėjusi prie Emos čiupau jai už rankos ir nutempiau prie išėjimo.
Vos grįžau į butą iš kart užmigau.