Please Kill Me Now

1

(Beje viršuje Tomas ir Laurynas. Su gitara yra Tomas Liusi brolis. Pakeičiau vardus nes abejų Jack vardas )

Anksti atsikėlusi ir greitai susiruošusi čiupau nuo lovos kuprinę ir nubėgau į valgomajį. Prie stalo sėdėjo patėvis ir mama o Tomo nebuvo. Na ir puiku. Atsisedusi į savo vietą pasisveikinau.
- Labas rytas...
- Labas. Kaip miegojai? - nusišypsojo mama.
- Visai ne prastai.
- Labas, šeimyna!! - kaip visada linksmas įėjo Tomas. Atsisėdęs šalia manęs toliau kalbėjo:
- Nepavelavau?
- Ne, - pagaliau prabilo patėvis.
Mes šnekučiavomes ir valgėme apie penkiolika minučių. Tiesa Tomas kaip niekad šįkart buvo tylus. Bet man nerūpi dėl ko. Jau norėjau eiti bet mane sulaikė Benas ( toks patėvio vardas).
- Kiek šiandien pamokų?
- Am... septynios. O po pamokų eisiu pas Marija.
- Aišku. Gal tave nuvežti?
- A...
- Aš ją nuvešiu, -pertraukė mane Tomas. Staigiai pažvelgiau į jį. Jis atsistojęs nuėjo. Po velnių ką jis daro? Jam baigus mautis kedus pradėjau aš. Kai rišausi užvarus jutau kad jis stebi mane. Baigusi staigiai išėjau iš namo. Jis atidarė man dureles. Eidama pro jį atsitrenkiau su petimi. Jis apsimetė kad nieko nebuvo ir įlipus man uždarė dureles. Greitai apėjęs automobilį sėdo prie vairo. Staigiai išsukes iš kiemo nulėkė link mokyklos. Pro veidrodėlį pamačiau, kad jo vyzdžiai išsiplėtė. Ranka trenkiau į panelę šis kruptelejo bet nesustojo:
- Sustok!
- Ką?
- Ką girdėjai! Sustok!
- Jau netoli, Liusi. Pakentek.
- Tomai, tu vėl vartojai. Juk pazadejai mamai...
- Ji man ne motina!! - įsiutęs suriko jis. Kruptelejusi daugiau Nikeo nesakiau. Vos sustojo prie mokyklos vartelių staigiai išlipau ir uztrenkiau duris. Žinau kad už tai jį dar labiau isiutinau, bet man zin. Laiku prie manęs priėjo Marija. Apkabinusi per pečius nusivedė į mokyklą:
- Kaip savaitgalis?
- Nuobodokai- sumurmejau.
- Mmm. Aš tai buvau susitikusi su Henriu. Penktadienį atvažiavo vakare pasiimti ir vakar grįžome.
- Tai šaunu.
- Po mėnesio pagaliau vėl susitikome. Ai tiesa šiandien po pamokų vėl negalėsiu...
- Ką? Kodėl?
- Susitinku su Henriu.
- O kaip mūsų projektas?
- Ryt padarysim.

Pagaliau tos nuobodžios septynios pamokos . Nenorėjau eiti namo todėl pasilikau dar porai valandėlių mokykloje.
Kai išėjau iš mokyklos aplink jau buvo tamsu. Kai kur degė šviesos. Uzsimetusi ant peties kuprinę nuėjau šaligatviu link namų. Ėjau užsidėjusi ausines ir klausiausi muzikos tad net neišgirdau kaip prie manęs sustojo automobilis. Tik pajutau kaip kažkas ėmė temti už rankos link automobilio. Staigiai Atsisukusi pamačiau Lauri ( Lauryna) Tomo draugą. Automobilyje sėdėjo prie vairo ir pats Tomas. Staigiai sustojau:
- Paleisk mane!!
Jis nesiklausė manęs. Įsikibusi į tvorą sustojau:
- Lauri, paleisk!!
- Liusi, lipk. - kuo ramiausiai atsakė jis.
- Blemba asile tu Paleisk!! Narkomanas neraliuotas!
Ištraukus iš jo gniaužtų ranką nuėjau toliau. Išgirdau kaip trinkteli automobilio durelės, o po to Tomo balsą:
- Po velnių, sesut, lipk!!
- Aš tau ne sesuo, o tu man ne brolis!!! Tad eik sikt!
- Liusi!!!
Parodžiusi vidurinį pirštą paspartinau žingsnius. Maždaug po trieju minučių kai buvau labai nutolusi nuo Tomo prie manęs sustojo....

Na štai ir pirmoji dalis. Labai laukiu jūsų visų kas skaitote nuomonių. Nes man ji labai svarbi. Tad gero skaitymo! :)