AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2

Aš dėl to kalta

( Pasileiskit muzika ⬆ Mano nuostabūs skaitytojai❤)

Ašaros bėgo upeliais,  nes šito aš nesitikėjau. Kai pasiekiau fontaną parklupau ir pradėjau garsiau verkti ir rėkti. Tai negali būt tiesą. Dieve prašau. Iš visų jėgų daužiau žemę, bet tai nepadėjo. Atsiremiau į fontaną ir pro mintis pralėkė visi geri ir blogi prisiminimai. Prisiminiau detalės epizodų. Ašaros dar labiau riedėjo ir ties vienų prisiminimų ir jo žodžiais sustojau. 

Nubėgus paskutiniai ašarai, užsimerkiau ir tyliai ištariau: AŠ NORIU TAVO LŪPŲ.

Ir pajaučiau, kai vis daugiau ašarų bėgo.
Nuėmiau rankas nuo savo veido ir jos nuslinko iki žemės. Šalia savo rankų pajaučiau akmenuką. Atsimerkus paėmiau jį. Jis buvo aštrais kampais. Tikėjaus visą laiką, kad tai sušiktas sapnas ir padėjus ant akmens pirštą stipriai perbraukiau ir tikėjaus, kad to skausmo nejausiu ir prabusiu,  bet deja pajaučiau tą sušiktą skausmą.

Jei kažkuris mirs aš neiškesiu. Nors ir taip skaudas spaudė mano krūtinę. Rankoje suspaudžiau akmenuką dar stipriau ir prisidėjau prie kairės rankos riešo. Aš dėl to kalta. Kaip norėjau perešti, mane draugių balsai sustabdė.

Abi: Nina!!- ir juos pribėgdamos prie manęs, išmetė akmenį ir prisiglaudė šalia manęs.

Aš: Merginos aš negaliu, pažiūrėkit, kaip gyvenimas iš manes tyčiojasi. Pirmai vos netekau mamos, o dabar jie. Aš jau nebegaliu,- ir užsidengiaus veidą rankomis.

Lilė atitraukė mano rankas nuo veido ir pasuko mano veidą į ją: Tu nekalta ir daugiau taip nesakyk, tau nei Cameronas nei Zayn neleistų taip sakyt. Viskas bus gerai.

Aš: Ne, nebus beje kur tą avariją įvyko, aš noriu ten but,- greitai atsistojus pradėjau vaikščiot pirmyn, atgal.

Keitė: Avarija įvyko Grindlio gatvei nuo mokyklos kokie 2-3 kilometrai, pravažiavus mišką.

Aš: Man reikia, ten nuvykti, - ir kai norėjau bėgti jos atsistodamos mane už rankų pagavo.

Keitė: Kaip tu ten papulsi ?

Aš: Nežinau bėgsiu gal?  Koks skirtumas man reikia ten but,- ir bandžiau iš jų ištrūkti, bet buvau per silpna- Prašau paleiskit!

Lilė- Tu nenulėksi ten greit, beje turiu Luko motociklo raktus,  as galiu tave nuvežti.

Mano veida atsirado vilties šypseną. Jos mane paleidusios pradėjo bėgti į stovėjimo aikštelę,  o aš bėgau iš paskos.

Keitė: Tu moki jo moca vairuot ? Nenužudyti mūsų?

Lilė bėgdama vos gaudama kvapą: Mane..  Lukas mokino.

Daugiau ji nieko neklausė. Atbėgusios į aikštelę, Lilė užšoko ant moco ir ji užkūrė.

Lilė: Sėskis,- susirinkus suknele užlipau ir likusios suknelės dalį suspaudžiau tarp leškų. Atsisukau į Keite, kuri stovėjo susimąsčius.

Aš: Keite sėsk prašau greičiau,- ji dar kažką norejo sakyt, bet pamačius mano apsiverkusi veidą greitai atsisėdo ir mes išlėkėm iš mokyklos teritorijos.

Kai važiavom ašaros vistiek bėgo ir byjojau juos pamatyt. Negalėjau dar patikėti, kad tai tikra. Nuo vėjo mano ašaros greitai dingdavo nuo veido.
Dieve meldžiu tavęs, nepasiimk jų, prašau. Besimelzdama mintyse dar stipriau Lilė apkabinau, nes ji iš to greičio, vos neatsitrenkė į mašina. Ji visa drebėjo, bet jas abi suprantu.

Kodel aš negaliu džiaugtis gyvenimų ?
Tai turbūt mano lemtis. Kai tik nusišypsau gyvenimas padaro, kad aš verkčiau.

Deliodama savo liūdnas mintis ir verkdama pajaučiau, kai mano plaukai jau nesidraskė po šonus ir mano ašaros greit nuo veido nedingo, tad pramerkus akis pamačiau, kad mes buvom netoli tos avarijos. Greitai nulipau ir lėtai eidama pamačiau Mariu su Luku. Jie mus išgirdo ir atsisuko ir tada ant žemės pamačiau juos, Cameroną ir Zayn. Mano širdis nukrito į kulnus ir kai pamačiau juos greitai prilėkus klupau tarp jų abejų.

Jų kūnai buvo kraujuoti ir nei vienas į mano garsus ir ašaras nereagavo. Susiėmiau rankomis burną ir pradėjau dar garsiau kukčioti. Kai atitraukiau rankas nuo savęs norėjau paliesti jų kūnus, bet mane sustabdė.

Lukas: Tik neliesk jų kūnu, medikai telefonų sakė, kad, bet kas gali būt jų viduje dėl to mes negalim suprast ar jie gyvi ar ne.

Palinkščiojus vėl atsisukau į juos. Ju veidai irgi buvo kraujuoti. Prislinkus labiau prie Camerono pagluoščiau jo veida.

Aš: Kad ir koks tu buvai pyktas su manim tau to nelinkėjau. Bandžiau tave pamilti, mano jausmai maišėsi ir nežinojau, kas, kam bus geriau,bet vistiek nepalik manęs.

Ir ašaros vel tekėjo dar labiau. Nusisukus prislinkau prie Zayn. Nuo jo veido nuvaliau kraują. Jo veidas buvo už Camerono truputi šaltesnis dėl to man dar didesnis nerimas buvo.  Pasilenkiau prie jo arčiau ir mano ašaros buvo ant jo.

Aš: Zayn tu mano gyvenime apvertei auštyn kojom. Tu buvai tas kuris vertė mane nusišypsot ir nuliūsti. Prašau ir tu nepalik manęs. 

Pakėlus veida paėmiau jo ranka ir Camerono ir prisidėjau prie veido: Jei kažkuris mirsit,  aš to sau neatleisiu prašau,- ir užrekiau- Nepalikite manęs!!!- Ir dar labiau verkti pradėjau ir rėkti.

Jų rankų, niekaip nepaleidau. Po kiek laiko pajaučiau kai man ant nugaros užmetė striuke ir bandė pakelti, bet aš vistiek tvirtai prie jų laikiausi.

Lilė: Einam Nina pasivaikščiot, nusiraminsi,- atsukus veidą ją sustabdžiau.

Aš: Ne, nepaliksiu jų, kol daktarai neatvažiuos ir nepasakys, kad abu yra gyvi, nes kitaip,- ir tais žodžiai aš sustojau, kai pajaučiau kai vieną mano delną suspaudžia.

Nu va štai 2 sezonas 😁
Tai, kaip jums dalis ?😍 Kaip manot kuris Ninai suspaudė ranka ?
Lauksiu jūsų vote ir nuomonių ❤
Sorry jei bus klaidų