Laikina aistra

830 80 1
                                    

(Brangūs mano skaitytojai, pasileiskit muziką ir smagaus skaitymo 😍)

Pramerkiau akis ir prieš save išvydau verkenčia mama. Ji nematė, kad aš atsimerkus, nes buvo užsidegus savo akis. Ištraukus ranką iš po kaldros paėmiau mamos ranką. Ji atidengus akis ir mane pamačius, greitai prisislinkus apkabino. Ir aš ja apkabinau, nes dabar man trūko tos šilumos.

Mama: Kad daugiau tu taip nedarytum,- ir ji atsitraukė- Jei blogai jauteisi, kodėl neėjai pas gydytoją, o ji lauką?

Aš: Nes, kai ėjau blogai nesijaučiau.

Mama: Kad daugiau to nematyčiau, supratai?

Aš: Jei atėjai pamokslauti gali eiti,- ir norėjau suktis į kitą šoną, bet ji neleido.

Mama: Gerai, beje Nina šiandien važiuosim abi namo. Nes tau per daug streso čia.

Aš: O kaip tu gali?

Mama: Aš išprašiau anksčiau, kad galėtume abi pabūt. Dar tau ateis vaistus suleisti, už kokia 30 minučių tai apsirengsi ir ateisi pas mane, gerai?- Ir aš lėtai palinkčiojau, o ji pasilenkus pabučiavo į kaktą ir išėjo.

Taip šūdinai dar niekada turbūt nesijaučiau. Krūtinę buvo lik užgulęs koks akmuo. Vėl pradėjo bėgti ašaros. Pasisukus į šoną ir įsikibus į pagalvę, bandžiau suvaldyti savo ašaras. Ar tuos meilės kurias man abu reiškė buvo melas? Ar tai buvo laikina aistra?  Zayn visą laiką reiškė, kad mane myli o dabar lyg spjautų tiesiai į veidą. Cameronas irgi neapsisprendęs. 

Tos šiltos riedančios ašaros mano skruostu, vertė mano akis merktis. Lyg ir norėjau užmigti, bent trumpam, bet išgirdau durų darima tai staigiai užmerkiau akis. Pajaučiau kai prie manęs priėjo ir apkabino mano draugės. Laikiausi jų neapkabinus, nes nenorėjau pravirkti jų akivaizdoj. Nenorėjau parodyt vėl savo silpnumo.

Lilė: Nemanai, kad kažkas nutiko, kad ji tokia?

Keitė nieko neatsakė, dar jos mane apkabino, bet daugiau jau negirdėjau nei balsų, nei jų tylaus kvėpavimo.
Pramerkiau akis ir pasikėliau, o jų jau nebuvo. 

Ilgai žiūrėjau į duris, kurios buvo uždarytos, lyg laukčiau, kad ateitų kažkas, kas mane paguostų ir sušildytų, bet į galva atėjo mintis, kad tokių žmonių mano gyvenime jau nebeliko.

Nuo tų minčių pradėjo bėgti karštos ašaros. Susiriečiau į komuoliuką, ir ten jau nebetvardžiau savo skausmo. Tas skausmas, tos kančios liejosi pro žandus, be garsų.

Pirštais įsivėliau į savo plaukus ir taip po truputi jos temdavau. Norėjau pakeldama galvą užrekti, bet prieš akis atsirado sesutė.

Jos pasimetęs žvilgsnis buvo nustatytas tiesiai į mane, bet ji nuėjo prie staliuko ir pradėjo ruošti vaistus, o aš tuo tarpu nusisukus nusivaliau ašaras.  Neatsisukau į ją, nes buvo toks nemalus jausmas dabar į kažką žiūrėti. Atsiguliau ir atkišau ranka ir pajaučiau, kai adatą palenda po mano odą, bet tas skausmas nebuvo toks, koks yra mano krūtinėj.

Sesutė: Dabar taip, iš lovos tik po kokių 5min, nes jei tiek neišbusit prasidės komlikacijos.

Aš palinksėjau, o ji išėmė adatą ir greitai dingo iš palatos. Nieko nelaukus atsistojau ir lėtais žingsniai perėjau lova ir nuėjus prie sofos apsirengiau likusius rūbus.

Viska greitai aptvarkius ir atidarius duris apžiūrėjau, kad nieko nebūtų ir greitai sprukau iš ten.

Dabar žinojau tik vieną, kad prieš išvažiavimą iš čia turiu atsisveikinti, nes nemanau, kad dar kažkada tai pavyks padaryt.

Sužinujusi pagal žemėlapį, kur esu, nuėjau prie laiptų ir nusileidau į trečią aukštą.

Ratais, kvadratais atsiradau prie Zayn palatos. Prie durų nieko nebuvo, tad lėtai ir tyliai pravėrus duris pamačiau, kad jis miegojo tad nieko nelaukus įėjau ir priėjus prie jo pabučiavau jam į kaktą ir greitai išėjau, nes prie jo širdis dar labiau plyšo į gabalėlius. Išėjus, trinktelėjau durimis smarkiau to nejausdama ir išgirdau jo balsą.

Atsisukus į duris atsisveikinau tyliai ir išbėgau iš to koridoriaus.

Eidama bandžiau visus prisiminimus su jais stumti į šoną, tiesiog išbraukti iš gyvenimo. Bet tai neįmanoma, kad ir kaip bandyčiau.

Už kelių palatų nuo Zayn atsiradau prie Camerono palatos. Įėjau ir jis irgi miegojo. Priėjus pabučiau į kaktą ir išėjau.

Dabar jau bėgau iki mamos. Mano galva spaudė skausmas, ir jis buvo nepaprastas.

Užlipus laiptais į 4 aukštą, pamačiau mama, kuri stovėjo su savo daiktais ir rėkė ant seselės, kuri man leido vaistus.

Iškarto pribėgau ir sustabdžiau mama.

Aš: Nerėk ant jos, ji nekalta.

Mama: Po velnių,  kur tu tada buvai jei turėjai but pas mane?

Aš: Nesvarbu,- ir paėmus jos daiktus ėjau link laiptų.

Net nepajausdama atsiradau lauke, nakties tamsoje. Padėjus daiktus ant žemes laukiau mamos, kuri ėjo truputį lėčiau. Tas tamsus dangus su vos matomom žvaigždėm vertė mane po biški nurimti, bet ko dabar norėjau tai grižti namo ir viską apgalvoti. Tuo tarpu mama atsirado prie manęs.

Mama: Ko stovi einam į mūsų mašiną.

Aš: Pala iš kur čia tavo mašina ir plius tu gali vairuot?

Mama: Neklausinėk ir važiuojam namo.

Paklausius juos įsikibusi jai į parankę ir lėtais žingsniais nuėjom iki mašinos. Padėjus mamai įlipti ir sudėjus daiktus atsisėdau į galą.

Pradėjus jai važiuoti prasidėjo vėl lietus. Atsisukau į langa ir žiūrėjau į tuos lašus lėtai bėgančius per langą. Nuo žiūrėjimo nepajaučiau, kaip mano akys užsimerkė.

Po kažkiek laiko pajaučiau, kad mane po biški judina. Pramerkiau akis ir tiesiai saulės spinduliai švietė man į akis.

Užsimečiau kaldrą ant veido ir susiriečiau į kamuoliuką.

Mama: Labas rytas saule,  atsikeliam einam pavalgyt ir galėsim nuvažiuoti Zayn aplankyti.

Aš: Ačiū, bet ne ir šiandien niekur nueisiu.

Mama: Bet Nina,- bet neleidau jei toliau šnekėti.

Aš: Aš pasakiau.

Mama: Gerai, bet vakare mes atsisėsim ir pakalbėsim.

Ir ji uždarė duris. Atsistojus ir nuėjus prie lango ir užtraukiau užuolaidas ir greitai vel atsiguliau. Net neatsimenu, kaip atsidūriau lovoj, bet tai nesvarbu.

Lyg buvau išmetus iš galvos tuos du, bet kai mama paminėjo Zayn vėl viskas grįžo. Vėl tas skausmas, vėl prisiminimai. Iššokau iš lovos ir nubėgau iki vonios. Apsiploviau veidą po šaltų vandenių ir tos karštos ašaros dingo, bet neilgam.

Susiradus rūbus juos apsivilkau ir grįžus į kambarį pasiėmiau telefoną ir jau išeidama iš kambario ėjau link laiptų, ir kai pradėjau leistis, pakėliau  galvą ir pamačiau tai kas vertė mane pasimesti dar labiau.

Sveiki mano patys nuostabiausi skaitytojai 😍

Taigi ar jums patiko dalis? Kaip manot ką Nina pamatė prie durų ?

LAUKSIU JŪSŲ VOTE IR NUOMONIŲ ❤
(Sorry jei bus klaidų)


AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2 Unde poveștirile trăiesc. Descoperă acum