AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2

Reikia viską užbaigti

Nikas: Ai Nina, jei nežinojai, noriu tau pranešti, kad gyvenimas yra žaidimas, arba mes laimėtojai arba pralaimėtojai. Bet aš moku gerai žaisti ir tu tą žaidimą prakiši,- ir pamirksėdamas išėjo pro mokyklos duris.

Stovėjau sustingus ir leidau ašarom tekėt. Jis nori mane sužlugdyti, bet priežasties nežinau.

Mane ir mano draugus pažysta, kaip abėcėlę. Ir nieko negaliu dėl to padaryti.

Priėjus prie spintelės, smarkiai trenkiau iš kumščio.

Viduje, mano nervai jau nesilaikė ant pavadėlio. Vidus mane draskė.

Dar kelis kartus trenkus, užsiėmiau delnais galvą ir nuslydau spintele.

Nukritus keliom ašarom ant grindų, pakėliau galvą ir akimis nuėjau, kur ėjo Zayn.

Ir gale koridoriaus pamačiau, juodą lyg žmogaus siluetą.

Greitai atsistojau ir pradėjau vis arčiau jo eiti.

Aš: Zayn?  Jei čia tu, aš galiu viską paaiškinti,- ir priėjus vis arčiau, pamačiau, kad čia tik veidrodis.

Tik veidrodis, kuris rodė mane visą apsiverkusia ir nežinančia ką daryti.

Priėjus lyg norėčiau jį visą sudaužyti, susipjaustyti rankas su jo šukėm, arba kitaip, pasišalinti iš gyvenimo.

Bet tiesiog į save žiūrėjau, juk buvau tokią drąsi, kas dabar pasidarė? 

Kur tą mano stiprybė? Kaip viską ištaisyti ?

Vis daugiau klausymų man kylo, bet atsakymą dabar tik vieną sugalvojau.

Turiu viską pasakyt Zayn. Jis mane supras. Taip tikrai!

Pasiėmus kuprinę ir apsisukus pradėjau eiti link jo klasės.

Bet suskambėjo skambutis, kuris jau rodė, kad pamoką pasibaigė.

Greitai nusivaliau ašaras ir pradėjau bėgti, tik iš visų klasių išlindo visi mokiniai.

Pradėjo visi stumdytis ir  kažkiek žmonių pralenkus, išvydau visą susikrimtusi Zayn.

Viskas atrodė, kaip pirmą kartą jį sutikau, net byjojau į jį pažiūrėt. Kai labiau pakėliau akis, jis jau buvo netoli manęs.

Jau žiojausi jam viską pasakyt, bet prie jo atsirado, kažkokią blondinė.

Kai ji priėjo prie jo, pas jį pasirodė mažytė šypseną.

Pasitraukiau jiems iš kelio ir pradėjau toliau eiti. Negaliu jam vėl užkrauti savo problemų. Kodėl jis, dar per mane turi kentėt.

Pasiekus mokyklos tualetą, į jį įėjau, uždariau duris, nuleidau dangtį ir atsisėdus, susikėliau kojas ir leidau skausmo ašarom tekėti.

Reikia man susiimti, bet kaip? Jei toks gyvenimas yra žaidimas, kodėl niekas man nepasakė šio žaidimo taisyklių?

Sėdėjau ir viską galvojau, kol nesuskambėjo skambutis.

Atsistojus ir išėjus, prie veidrodžio susitvarkiau savo apsiverkusį veidą ir ėjau link klasės. Eidama pro visus jaučiausi, kaip, kokia šiukšlė, niekam nereikalinga.

Pasiekus klasę, į ją įėjau. Visų akys buvo nustatytos į mane. Įėjau nuleidus galvą, bet kai priėjau prie draugių sustojau, nes Lilė likt norėjo apkabinti, bet Keitė ją sulaikė.

Pažiūrėjau į jas ir vos ašaros nepradėjo bėgti, tad greitai nuėjau į galą prie laisvo stalo.

Atsisėdau ir nusisukau į langą, kad nukreipčiau mintis.

Kodėl net jos, mane atstumia? Kas čia įvyko, kol manęs nebuvo? Per tą galvojimą, pajaučia tą karštą ašarą, bet greitai ją nuvaliau. Atsisukus į lentą bandžiau susikaupti, bet niekaip nepavyko.

Dar kelis kartus pabandžius supratau, kad šiandien per daug visko mano širdis gavo ir negaliu susikaupti.

Pamokos liko gan daug, tad padėjau galvą ant stalo ir pamačiau gan pyktą Camerono veidą. Jis vis atsisukdavo ir pažiūrėdavo į mane.

Mildą būdama prie jo, kėlė ale man pavydą, bandydama prie jo prilysti.

Kai Cameronas dar atsisuko man nuriedėjo ašarą ir greitai nusisukau tikėdama, kad jis nematė.

Ką aš tokio padariau, kad visi pykstą ant manęs? Ką?

Ir suskambėjo skambutis visi greitai išliekė iš klasės. O aš vos žingsnis prie žingsnio išėjau ir pamačiau, kad už durų stovėjo Cameronas.

Pamačius jį, man atsirado vilties šypsenėlė. Jis tikrai išklausys manęs.

Cameronas: Tai grįžai?- ir norėjau prasitarti ir viską jiems išaiškinti, bet jis to neleido padaryti- Nors žinai galėjai ir negrįžti!- Apsisukęs jis dingo žmonių minioj.

Net jis mane atstūmė. Greitai pradėjau bėgti iki lauko. Negaliu, negaliu čia būt.

Išbėgus iš mokyklos pradėjau bėgti iki namų. Ašaros riedėjo ir niekas jų nestabdė.

Pribėgus namų duris, jas atrakinau, numečiau kuprinę į šoną ir trenkiau duris. Atsitupiau ir su delnais uždengiau akis. Namie lyg būtų tylu, bet turėjau išgirdau jo balsą.

Nikas: Ah, Nina, kas nutiko?- ir atidengus akys pamačiau, kaip jis visas išsišiepęs artėjo prie manęs.

Atsistojus priėjau prie jo, trenkiau jam iš visų jėgų ir prirėmiau prie sienos.

Aš: Tai tu dėl visko kaltas, tu !!- Rėkiau jam tiesiai į veidą, bet jis mane pastūmęs nuo savęs, trenkė atgal.

Nikas: Pati turėjai žiūrėt ką darai, ką padariai pati,  tu dėl  šito kaltą,- ir dar norėjo trenkti, bet aš pasitraukiau į šoną ir nubėgau prie laiptų, jais užbėgau ir užsidariau vonios kambarį.

Nikas pradėjo rėkauti ir daužyti duris, o aš paėmiau skustuką ir prisidėjau jį prie riešo. Reikia viską užbaigti.

Sveikučiai mano mielieji ❤

Ačiū už jūsų vote ir komentarus, kurie man duoda labai daug motivacijos 💞

Tai kaip manot, kas toliau nutiks?  Ar Nina nusižudys? 

Lauksiu jūsų vote ir nuomonių 💋❤

Sorry jei papuls klaidų