AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2

Niną!!!!!

Greitai akimis perbėgau, per namus ir išbėgau iš jų.

Dabar aš laisva.

Bėgau, kiek kojos nešė, bet silpnumas davė savo.

Kojos, vieną paskui kitą, vyjosi šeip ne taip.

Bet pagalvojus, dabar negaliu bėgti pas pažįstamus, kurie seniai manim nepasitiki.

Sustojus, pradėjau gyliai kvėpuoti ir mąsčiau, kur galėčiau bėgti.

Ilgai nelaukus, pradėjau bėgti link parkelio ir įnykti į jos gylumą ir tamsumą.

Perbėgau mažą gatvelę ir pradėjau girdėti, kaip mašiną greitai atliekė link manęs, girdėjosi variklio riaumojimas.

Mano širdis iškarto nukrito į kulnus, pagalvojus, kad tai mama su Maiklu.

Iškarto bėgdama į parkelį, parkritau palei krūmus. Atsiguliau, tikėdama, kad manęs neišgirs ir nepamatys.

Norėjau dabar klykti, spiegti iš skausmo, kuri dabar jautė mano kūnas, bet ramiai atsigulus ant nepatagios ir nelygios žemės bandžiau atgauti kvapą ir nusiraminti. 

Po kelių sekundžių, mašina, kurios variklis taip garsiai riaumojo pravažiavo.

Lėtai pasikėlusi nuo šaltos žemės, rankomis apglėbiau kelius ir juos prisitraukiau arčiau ir leidau ašarom nuriedėt.

Kol ašaros riedėjo sugalvojau, ką toliau reik daryt.

Pakėliau sunkiai galvą ir apsidairiau, kur esu.

Buvau tam parkelį, kažkur netoli ežero, kur Zayn mane įmetė.

Dabar man reikia eiti link mokyklos ir kažkur ten pabūt iki ryto tada galėsiu pasigauti drauges ir viska joms ir kitiems išsakyt, gal tada jie padės.

Lėtai ir skausmingai pasikėliau, sukaupiau jėgas ir pradėjau bėgti.

Bėgau laikydamasi už medžių,kad staigiai nepargriučiau.

Bėgdama vis sau kartojau, reikia spėt pasislėpti, reikia išbūti, kol jie manęs nerado.

Bėgimas po biški iš lėto pasidaro ėjimas.

Mano akys pradėjo po biški merktis.

Bet laikiausi iki tol, kol pasiekiau galinį kiemą už mokyklos.

Nusišypsojau ir norėjau griūti ant žemės, bet išgirdau rėkimą. Greitai grįžau prie parkelio ir pasislėpiau už medžio, kuris galėjo apdengti mane.

Girdėjosi, kažkieno tylus burbėjimas ir greitas ėjimas.

Nebuvo panašu į tuos gyvulius, tad lėtai pasukau galva, bet visą nesirodžiau.

Ten buvo Cameronas, nes jo pakelti plaukai ir jo rūbų stylius rodė, kad tai jis.

Norėjau bėgti pas jį, bet mačiau, kad jis visas pyktas buvo, o jis ir taip niršo ant manęs.

Jo greitas ėjimas ir cigaretės dūmų dažnas pūtimas rodė, kad jis baisiai įpykęs yra.

Jis manęs net nepastebėjo, nes buvau įnirusi į tamsą, o jį- apšvietė mokyklos lempos.

Kai jo jau nebemačiau, patraukiau ten iš kur jis atėjo- Iš mokyklos priekinio kiemo.

Ėjau parkeliu, ten kur tamsu, kad niekas nepastebėtų manęs iškart.

Ėjau vis arčiau ir arčiau, kai pamačiau  Zayn ir kažkokia juodaplauke.

Priartėjau prie jų labiau, bent, kad išgirsčiau ką jie šneka, kas galėjo Cameroną supykdyti.

Priartėjus kiek galėjus, nuslydau medžių ir atsisėdau ant žemės, nes jau kūnas nebuvo pajėgūs pastovėti.

Akies kampu, juos stebėjau ir klausiau jų pokalbio.

Juodaplaukė: Zayn! Aš nemeluoju, jeigu nori, galim pasidaryt testą,- Zayn buvo užsiėmęs galvą ir bandė viską suvokti, nors jo veidas rodė tik pyktas emocijas.

Tik man galvoje, buvo vienas klausimas, kas per testas?

Zayn: Tai negali būt tiesą ! Tu nuo manęs nesilauki, praėjo daug laiko!!- jis rėkte, rėkė ant jos ir tada pamačiau, kaip ji po didelių megztinių, slėpė savo nėščią pilvą.

Iškarto mano akyse atsirado ašaros,  o su dantim suspaudžiau lūpą ir bandžiau tą skausmą traukti į šoną.

Juodaplaukė: Nepraėjo daug laiko Zayn, praėjo kažkur apie 7mėnesiai, tiek šitam negymusiam
vaikui laiko ir yra! Jei nepamiršai, aš jūs palikau, kai jūs susiradot tą mergše, kuri jūs visus įskaudino, bet turbūt jai tiesos nesakiai,  ar aš klystu?

Zayn atsisukęs norėjau jai užtvoti, bet jo ranka sustojo ir jis vėl susiėmė už galvos: Neknisks man proto, tas vaikas ne mano, tu daveisi ne tik su manim!!

Mano ašaros vis labiau ir labiau byrėjo ir kaip pamačiau, kaip ta juodaplaukė net nesinervuoja, ji yra įsitikinus, kad jos vaiko tėvas yra Zayn.

Juodaplaukė: Jei nori žinot,- ir ji paėmė Zayn ranką- Tu buvai, mano paskutinis su kuriuo mylėjausi, daugiau nieko nebuvo, jei nori ryt nueisim, pasidaryt tyrimus, pamatysi.

Greitai pakilau nuo žemės, nebenorėjau daugiau girdėti to, aš praradau jį, bet jis bus laimingas su ją ir jo vaikų.

Taip begalvodama, ėjau atbuliniu po truputi ir nepajausdama užlipau ant šakos, kuri garsiai perlužo.

Mačiau, kaip Zayn nusukęs veidą nuo jos pradėjo žiūrėt, kas ir kur yra.

Zayn: Kas čia yra, pasirodykit, kol veido su žemę nesulyginau!- ir jis atsitraukęs pradėjo eiti link parko pusės, tai nieko nelaukus pradėjau begti, kiek galėdama.

Tikėjausi, kad jis manęs nematė, bet iš to širdies skausmo, negalėjau dabar rodytis jam, bet ir nenoriu jau čia gyvent.

Nebeturiu vilties šiam gyvenime. Draugės manęs nekenčia, Cameronas atstūmė mane, o Zayn ir atstūmęs, bet dabar jis dar ir vaiką turės.

Dėl to su šitom mintim, gyvent nebegalėjau.

Bėgau ir bėgau, kol galiausiai pasiekiau New York'o tiltą, jis nebuvo iš tų didžiausių, bet su juo aš galiu palaidoti savo mintis.

Net nežinojau, kad toks čia yra. Net nepastebėjau, kaip greitai ir nesuprastai, atsidūriau čia.

Per tiltą buvo, kad važiavo mašinos, bet greitai užlipus ant aukščiausio taško, palaukiau, kada jų nebus ir užlipau ant tilto turėklų.

Iškėliau galvą aukštai į dangų ir išsakiau savo mintis ir linkėjimus visiems.

Užmerkiau akis ir jau ketinau šokti, bet išgirdau rėkimą.

Zayn: Niną!!!!!- bet tik atsukus, veidą pamačiau jį atbėgant, bet neišlaikius praradau pusiausvyrą ir pradėjau kristi į vandenį.

Sveikučiai mano mielieji ❤

Lauksiu jūsų vote ir nuomonių 💞

Tikiuosi dalis jums šita patiko 😉
Kaip manot, kas toliau vyks?
Ar Niną išgyvens?

Lauksiu labai jūsų nuomonių 😍

Sorry jei papuls klaidų