AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2

Aš tave skaudinu

(Pasileiskit muzika, ir smagaus skaitymo 😘)
           
                     **Ninos pov**

Buvo visur tamsu nieko nemačiau, bet jaučiau savo galvos skausmą ir tai mane vertė pramerkti akis. Atsimerkus vaizdas man liejosi, nieko gerai neįmačiau. Bet pajaučiau šalia kūną ir turbūt, aš dar prie Zayn. Kelis kartus sunkiai pamirksėjus vaizdas pradėjo ryškėti ir taip gulėjau prie jo, bet pastebėjau, kad jis jau buvo prijungtas prie aparatų. Nusišypsojau, nes jis turbūt atsigavo. Bet jei jis jau prijungtas reiškias, kažkas jau buvo atėjas, tai aš turbūt mirus. Nuriedėjo vieną karštą ašarą ir aš pasilenkiau prie jo ir pabučiavau į žandą, bet jis turbūt nejautė to. Nusisukus nuo jo norėjau išlipti, bet pastebėjau, kad buvau su ligoninės rūbais.
Pasimečiau dar labiau, bet jau nuleidus kojas ant žemės norėjau stotis, tik pajaučiau, kai ranka apsivynioja aplink mano liemenį. Greitai atsisukau ir pamačiau, kai Zayn atsisėda. Nieko nelaukus apkabinau jį. Šypsena veide nedingo. Jo rankos tvirtai apvyniojo mano liemenį.

Aš: Zayn tu gyvas!- ir atsitraukus su rankomis paėmiau jo veidą ir norėjau pabučiuoti, bet jo veidas buvo liūdnas ir tai vertė mane sustingti vietoj.

Zayn: Tu nieko nenori pasakyti?- pasimečiau dėl jo žodžių.

Aš: Apie ka tu?- nuėme mano rankas nuo jo veido ir laikė savose.

Zayn: Tabletes?  Nieko tau nesako.

Aš: Zayn aš negalėjau,- ir jis mane pertraukė.

Zayn: Tu negalėjai ? Ką, be manęs gyvent negali?  Juk mes net nepora!  Kodel tu aukojai savo gyvenimą ? Nepagalvojai, kad tu turi dar mamą, drauges, kurios dėl tavęs viską atiduoda?- jo balsas po biški vis garsyn ir pyktin ėjo.

Aš: Zayn,- bet mano tylus balsas jam nieko nesakė.

Zayn: Tu turi suprasti, kad dėl manęs nieko neturi daryt. Ypač savo gyvenimo prarast,- ir jis savo rankomis paėmė mano beveik verkenti veidą-Ar supranti?

Aš lėtai palinkčiojau, o jis nusišypsojo: Bet tu supranti, kad viską dariau dėl tavęs ? Tu man svarbesnis už mano gyvenimą!

Zayn: Vat, kad nesu. Aš tave skaudinu, kam aš tau reikalingas. Kiekviena karta turi verkti dėl manęs. Juk Cameronas daug tau geresnis. Kodėl tu būni su manim, o ne su juo?

Nesusilaikius turėjau apie viską pasakyt: Zayn, Cameronas nėra,- ir vėl  jis mane pertraukė.

Zayn: Nina baigiam tema,- jis pagluostė mano delnus ir atsigulė.

Nusisukau nuo jo ir ašaros vėl pradėjo bėgti, tad nieko nelaukus lėtai nulipus priėjau prie durų. Atsisukau, o jis vieną ranką buvo užsidegęs akis. Papurčiau galva ir išėjau iš palatos ir mane pamačius Lilė su Keite greitai apkabino. Kol jos nematė aš nusivaliau ašaras. Po stipraus apkabinimo atsitraukė.

Lilė: Labas rytas saulyte !Tavęs mama prašė, kad ateitum ir Cameronas,- ir pavartė akis,- Beje atnešėm rūbus ir turėsi mums pasiaiškint.

Aš: Ačiū - ir paėmiau maišelį su rūbais- tikiuosi apie tabletės nieko nesakėt?

Keitė: Ne, nepergyvenk. Nebent bus išgirdus tavo mama iš aplinkinių.

Kai pajaučiau, kaip ašaros vėl pradėjo rinktis palinkčiojau joms ir greitai dingau iš akiračio.

Ėjau kolidoriais ir verkiau. Aš jo nesuprantu. Kodėl jis taip elgiasi. Jau norėjau pasakyti apie Cameroną, ką jis daro, bet jis net nenorėjo klausyt.

Beeidama pakeliui įsukau į tualetą ir persirengiau tuos rūbus. Apsirengus žiūrėjau į veidrodį. Jis buvo suskilęs, kaip ir mano gyvenimas. Lyg turėčiau but laimingą, bet tokia nesu. Atsukus kraną su šaltų vandenių pakišau delnus ir kai vandens prisiėmiau prikišau prie veido ir jį paploviau.
Nusivalius ir persirengusi išėjau iš ten ir ant stalo padėjau ta sukne. Greitai nemąstydama atsiradau prie mamos palatos. Pravėrus duris, pakėliau akis ir pamačiau mama laižantis su kažkokių vyrų. Kai jie atsitraukė, neturėjau, kur akių dėt. Lyg mama kažką sakyt norėjo, bet as uždariau duris. Išgirdau mamos rėkimą, bet paskui ją nutildė tas vyras.

Vyras: Nepergyvenk ji didele jei nereikia aiškinti ir atsiprašinėti, tai tavo gyvenimas.

Mama: Taip tu teisus, bet aš neturėjau nuo jos ta slėpti.

Slėpti? Ji kažką slėpė nuo manęs? Nenorėjau daugiau klausyti, tai patraukiau link Camerono palatos.
Visą laiką galvojau, kad su mama turėjau viską, ko niekas neturėjo. Ji slėpė, kad draugauja su kažkokių vyrų. Bet abejoju, kad jį dėl šito.

Bet tai dabar iškrito iš galvos. Man dabar įdomu, kodėl aš nemiriau, o dabar vėl kenčiu. Viskas vėl kaip buvo. Lyg būčiau, kokiam košmare įstrigus. Kodėl man neverta būt laimingai?

Begalvodama atsidūriau palei Camerono palatą. Dėjau ranką ant rankenos, bet išgirdau balsus. Žinau, kad klausytis nemandagu, bet nenorėjau verštis, kol neišgirsiu kas ten.

Lėtai pasilenkus prikišau prie durų ausį ir išgirdau ta klykinti balsą ir tai buvo Milda.

Milda: Mažutį, pažiūrėk ką ta Kalė jums padarė.

Cameronas: Ji nieko nepadarė. Sakyk, ko atėjai.

Milda: Atėjau aplankyt tavęs ir... Pasiilgau tavo lūpų,- daugiau neišgirdau žodžių, bet girdėjau jų bučiavimasi.

Greitai atsitraukiau nuo durų. Atsitraukus, atsitrenkiau į kibirą. Jis nuvirtęs sudarė triukšmo. Viską pakėlus išgirdau kabliukų kaukšejima, tad nieko nelaukus išbėgau iš to kolidoriau.

Bėgau ir atsiradau prie laukinių durų. Sustojau prie permatomų durų ir žiūrėjau į lietų. Senas mano draugas skausmo,  grįžo.

Įkvepiau gyliai oro ir lėtais žingsniai išėjau į lauką. Šalti lietaus lašai mane greitai pasiekė.  Pakėliau akis į dangų ir nejausdama parklupau ir nukritus, mano akis vėl užsimerkė.

Sveiki mano brangūs skaitytojai ❤

Kaip jums šita dalis ?
Taigi kaip manot kodėl Zayn vėl ja atstūmė?  Ar jis tai darė ne savo noru?

LAUKSIU JŪSŲ VOTE IR NUOMONIŲ ❤

Sorry jei bus klaidų