AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2

Nesakyk,kad tu taip padariai

Aš: Ne, nepaliksiu jų, kol daktarai neatvažiuos ir nepasakys, kad abu yra gyvi, nes kitaip,- ir tais žodžiai aš sustojau, kai pajaučiau kai vieną mano delną suspaudžia.

Atsisukus išsižiojau, kai pamačiau Camerono pramerktas akis. Jo delnas stipriai manąjį suspaudė.

Aš: Cameronai, tu gyvas,- ir prisiglaudžiau jo delną prie veido.

Cameronas: Nina kodėl verki?- ir jis pirštai pradėjo valyt mano ašaras- Pala kur Zayn?- pakėliau veida ir akimis pažiūrėjau į Zayn.

Cameronas prisimerkęs pasuko veidą į tą šoną, kur Zayn gulėjo. Ištraukęs ranka iš maniškės, padėjo ant Zayn peties.

Cameronas: Zayn?- ir kiek galėdamas jį bandė papurtyt- Zayn?- Kai pamatė, kad jis nereguoja, jo akyse pasimatė ašaros- Zayn,  brolau!? Atsakyk, prašau!

Padėjus Zayn ranką ant savo sukneles ir susiėmus galva labiau pravirkau. Byjojau, kad taip jis ir nepabus, bet širdyje vilties turėjau. Nuleidus rankas mačiau, kaip Cameronas su sveika ranka buvo užsidengęs savo akis. Negalėdama jau žiūrėt, atsisukau į Lilę, kuri klupėjo už nugaros ir stipriai ją apkabinus nenustojau verkti.

Lilė: Cameronai pasakyk, kaip jūs papuolėt į avariją?- atsisukus laukiau jo atsakymo, o jis nuėmęs rankas nuo akių žiūrėjo į mane.

Cameronas: Nina, aš,- greitai atsitraukus nuo Lilės priartėjau prie jo.

Aš: Tik nesakyk, kad tu taip padariai, maldauju,- ir suglaudžiau rankas ir prisidėjau prie veido.

Cameronas paėmęs mano rankas jas nuleido: Nina aš tikrai to specialiai nedariau, aš neprisimenu, kaip viskas,- ir bandė pasikelti, bet truputi pajudėjas pradėjo rėkti.

Prie jo visi pribėgo ir žiūrėjo ar jis nekraujavo. Cameroną visi apstojo ir aš jo tik kojas mačiau. Lėtai perėjau į kitą pusę ir atsiguliau šalia Zayn. Mano kūnas visas drebėjo, bet paėmiau jo ranką. Pasukus veidą į jį užsimerkus įsivaizdavau, kad yra viskas gerai ir jis žiūrėjo ir man šypsojosi, kad mes buvom kažkur viduri laukų ant žolės gulėjom, o ne ant asvalto. Kelis kartus pamirksėjus atsidūriau tuoj sušiktoj realybei. Lilė su Keite būvo šalia manęs ir pamačius mane atsimerkusia, pakėlusios, apkabino. Pasukus galva į Zayn pamačiau, kad dar gulėjo tuoj počioj pozicijoj. Lilė su Keite mane pastačiusios ant kojų, pradėjo vesti į šoną ir tik tada pamačiau, kad greitoji atvažiavo ir pradėjo juos žiūrėt. Pradėjau dar labiau verkti ir rėkti. Jos mane vedėsi toliau nuo jų, o aš pradėjau stumbdytis. Mes tolome, bet mačiau, kaip daktarai priėjo prie Zayn, o Cameroną jau kėlė į greitosios mašiną. Kai prie jo atsiklaupė keli daktarai, aš sustojau tą pati darė ir mano širdis. Jie paklausė širdies ir vieną ranką iškėlę pamojavo ir prie jų privažiavo su gultų.  Širdis pradėjo džiūgaut, nes jis nemiręs. Kai jie jau abu buvo mašinose norėjau bėgti, bet mane vis laikė.

Aš: Paleiskit aš važiuosiu su jais.

Keitė: Nepaleisim, nes tu ne savo buklios, tu palei Zayn buvai nualpus, mes paskui nuvažiuosim,- Aš atsisukau į ja.

Aš: Viskas gerai bus tik neatskirkit manęs dabar,- Jos abi žvilgsniais susimetė ir po kelių sekundžių pajaučiau, kai jos mane paleido.

Dar nusišypsojau ta vilties šypsenėlę ir pasikėlus suknelę bėgau iki greitosios automobilio. Kai pribėgau, vienos duris man prieš nosi uždarė, tad greitai įšokau į kita ten kur buvo Zayn. Atsisėdus šalia jo ir paėmus jo ranka stipriai laikiau jį. Jam uždėjo kauke ir dar kažką tikrino. Užsimerkus meldžiausi, kad viskas būtų gerai tik man daktaro žodžiai mano galvojima sumaišė.

Daktaras: Jūs jo mergina?- Tai žodžiai pasimečiau.

Nusivaliau ašaras ir pažiūrėjus į jį lėtai palinkčiojau, nes byjojau, kad gali  manes išmesti iš čia. Palinkčiavęs nusisuko ir toliau dirbo savo darbus. Pasižiūrėjau į Zayn ir norėjau, kad mano kvailas melas būtų tiesa. Prisiglaudžiau Zayn ranka prie veido ir laukiau, kada atvažiuosim. Po kelių minučių pakilo iš savo vietos daktaras ir pasilenkė prie vairuotojo.
Daktaras: Šį žmogų reik, ko greičiau operuot, nes kitaip bus per vėlu perduok, kad tegul ruošia,- jis ištraukęs racija pranešį viską ką sakė.
Norėjau visko paklausti, bet kūnas visas pradėjo drebėti, negalėjau prakalbėt lyg bučiau kalbėjimo dovaną praradus. Žiūrėjau į Zayn ir širdis mano lyg sustojo, net nepastebėjau, kad jau mes prie klinikų ir kaip jau Zayn norėjo iškelt iš mašinos. Greitai atsistojus leidau jiems jį iškelti. Kai iškėlė visi bėgte jį vežė į operacinę. Bėgau jiems iš paskos ir kai pasiekėm duris sustabdžius juos, prilėkiau prie Zayn, pabučiavau į kaktą ir mane nuo jo nustūmė. Duris užsidarė ir neatsilaikius klupau palei jas. Susiriečiau į komuoliuką ir verkiau. Girdėjau, kaip pro mane bėgo daktarai, seselės ir pakėliau savo ašarotas akis ir prieš durim užsidarant mačiau, kad ir Cameronas ten yra.  Jaučiausi tikrai blogai. Ašaros ir rėkimai man nelabai ką ir padėjo, nes skausmas vistiek buvo viduje. Po kiek laiko prie manęs atsirado Lilė su Keite. Jas pamačius apsikabinau stipriai. Visą laiką jos mane ramino ir šnekėjo, kad viskas bus gerai. Nusiraminus truputi, atsisėdau ant kėdės ir laukiau kada kažkas įšeis. Praėjo kelios valandos, bet niekas net nebuvo išlindę. Išsitraukiau telefoną ir žinojau, kad reikia paskambinti Doniyai ir viska pasakyt, bet tiesiog negalėjau tad paprašiau, kad praneštų Lilė. Ji pasiėmus telefoną išėjo pakalbėt ten, kur ramu bus. Sėdėjau ir mano viduje buvo toks nerimo jausmas, kūnas drebėjo ne dėl šalčio, o dėl to nerimo. Kai Lilė grįžinėjo aš atsistojus norėjau eit iki jos, bet pro operacinės duris išlindo daktaras. Visi priėjo arčiau jo, o aš kaip sustingau vietoj taip ir likau, tik Lilė priėjus apkabino mane.

Daktaras: Taip, rezultatai nekokie. Vienas vaikinas yra tik su kojos trauma ir keliais vidiniais sužeidimais o kitas,- ir per tarpa mačiau, kaip jis į šonus pradėjo purtyt galvą. Kai jis nusidusavo aš neatlaikius parkritau ir Lilė iš paskos atsisėdus mane stipriai apkabino.

Nu sveikučiai grįžau su nauja dalim 😉
Tikiuosi visi mano nuostabūs skaitytojai perėjo į čia 😊

Lauksiu jūsų vote ir nuomonių 😍

Kaip manot Cameronas buvo nuoširdus ar vaidino ?
Ir kaip manot daktaras kažką dar sakys? Ar viskas Zayn baigta?