AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2

Nesitikėjau

* Nina visą vasarą praleido pas savo krikšto mamą. Jokių žinučių, jokių skambučių iš šeimos, nes telefono ji neįsijungė. Ji visą laiką nusukdavo tema, kai kažkas norėdavo skambinti jos mamai. Ji galvojo, kad per vasarą visi prisiminimai dings,  viskas grįš į senas vietas, bet lyg su kiekvieną minutę ji visu pasiilgdavo*

Suskambėjus žadintuvui, lėtai pramerkiau akis ir užuodžiau blynų kvapą. Rankas pakėlus virš galvos visą prasitampiau. Nusižiovaujus, nuo sofos nuleidau kojas ir atsistojau. Nieko nelaukus greitai pribėgau prie krikšto mamos ir ją stipriai apkabinau.

Aš: Labas rytas, kaip miegojot?- ji norėjo sakyt, bet aš ja dar pertraukiau- Beje kur Karolis, ar jis atsisakys jūsų skanaus maisto ir leis man viską suvalgyt?- ir nusijuokiau.

Krikšto mama: Matau kažkas atsibudo geros nuotaikos, norėjau tavęs paklausti vieno dalyko. Pagal mano žinias tu dar nebaigiai mokyklos?

Aš: Ne dabar busiu 11-liktokė. Dėl ko klausiat?

Krikšto mama: Klausiu, nes tu manęs paklausiai, kur Karolis, o jis jau mokykloj, tai šiandien pirmą mokyklos dieną,- po jos žodžiu, greitai atsiradau prie sofos prie, kurio buvo staliukas su įvairiausiais daiktais. Pasiėmiau į rankas kalendorių ir pažiūrėjau į datą.

Aš: Šūdas. Aš praleidau pirmą dieną!- ir pradėjau sukloti lovą ir pradėti  rinktis daiktus.

Krikšto mama: Tai vistiek šiandien į mokyklą nespėsi, tai nusiramink, pavalgyk ir tada abi sudėsim tavo daiktus ir vakare galėsi važiuot namo.

Palinksėjus nuėjau prie stalo ir įsidėjau į lėkštę maisto. Skrandis buvo tuščias ir jis gurgė, bet niekaip valgyt neišėjo, nes žinojau, kad ryt vėl visus pamatysiu. Per prievartą suvalgiau vieną blyną, bet nuo to, sotumo nejaučiau. Viską virtuvei sutvarkius, pradėjau su krikšto mama dėlioti daiktus. Kol ji lankstė rūbus, aš be klodama lovą, susirinkdavau laiškus, kurios skaitydavau kiekvieną naktį ir laisvą minutę.

Kaliau į galvą kiekvieną dieną, kad turiu viską pamiršti, bet su ašarom akyse visą laiką skaičiau ir į nuotraukas žiūrėjau.

Susidėjus ir viską sutvarkius,  apsirengiau jau rūbus, su kuriais keliausiu namo. Karolis dar nebuvo grįžęs, tad dar belaukdama jo, nes norėjau atsisveikinti, atsisėdau prie stalo ir su krikšto mama visą laiką kalbėjau.

Pas juos buvau visą vasarą ir tai atrodo nieko, bet mačiau ašaras jos akyse.

Bekalbėdama ir man ašaros atsirado. Tuose ašaros susidėjo visi dalykai- skausmas ir palikimas.

Krikšto mama nieko nelaukus priėjo ir stipriai mane apkabino.Atsistojau ir ja dar stipriau apkabinau.

Žinau tik vieną, man trūks tos šilumos, kurios duoda man ši šeima.

Krikšto mama: Mano vaikeli, kad ir kaip tave myliu turiu tave paleist namo, važiuok dabar, nes jau temstą,- norėjau priešintis, bet nespėjau prasižioti- Karolis vis negrįžta,  o temsta, vėliau aš tavęs neišleisiu,- nuleidus galvą nusidusavau ir norėjau eiti lagamino, bet mane pagriebė už pečiu- Tik nepagalvok, kad veju tiesiog nenoriu, kad tau kažkas nutiktų.

Aš: Ne, aš taip negalvoju.  Noriu jums padėkoti, už stogą ant galvos, nors turbūt buvau jums rakštis,- ir iškarto jos veidas pasikeitė į rimtesnį- Nu gal ir ne, bet vistiek už viską, jums ačiū,- kol kalbėjau tuo tarpu paėmiau lagaminą ir atsiradom palei duris- Apkabinkit šiltai Karoli nuo manęs.

Ji palinksėjus, mane apkabino, pabučiavo į kaktą ir kai dariau duris prie jų stovėjo Karolis. Nusišypsojau ir norėjau ji prieš išeidama apkabinti, bet jis praėjo mane pastūmęs.

Krikšto mama: Karolį, bent atsisveikint, juk Nina jau išvažiuoja.

Karolis: Gerai, sveikinu ja, man vapšie neįdomu.

Ir jis greitai ėjo į kambarį ir jo mama iš paskos norėjo, bet ją už rankos pagavus, apkabinau ir nuraminau.

Pilnai atsisveikinus pagaliau po kelių valandų išėjau. Jau viskas ėjo tamsin, dėl to savo žingsnius iki stotelės pagreitinau.

Kai jau buvau netoli stotelės, mačiau, kad stovi autobusas, bet gerai nemačiau numerio. Nuojautą kuždėjo, kad tai reikiamas autobusas, tai pradėjau bėgti iki jo. Pasiekdama autobuso galą įsitikinau, kad čia maniškis ir jau norėjau eiti link durų, bet jis pradėjo važiuot. Nieko nelaukus pradėjau bėgti ir pasiekdama jį, pradėjau daužyti į autobuso duris. Tada jis sustojo ir aš į jį įlipau.

Viską padarius atsisėdau į galą. Jau buvo gan tamsu, tad išsitraukus iš lagamino mano išardytą telefoną, jį susidėjau ir įsijungiau.

Įsijungęs telefonas pradėjo rodyt 100 praleistų skambančių ir virš 100 žinučių, bet nieko nesinorėjo žiūrėt.

Visą kelionę žiūrėjau pro langą. Net nespėjau sureaguoti, kaip jau buvau reikiamoj stotelej.

Viską susirinkus išlipau iš autobuso ir pradėjau eiti link namų. Gatvės žibintai apšvietė mano kelią namo. Lėtais žingsniais eidama, atsiradau prie savo namų.

Pasukus galvą apžiūrėjau Lilės ir Keitės namus, kuriuose šviesos nedegė.

Pakėlus akis pastebėjau, kad niekur šviesos pas mus nedegė tik pas mamą kambarį.

Nieko nelaukus pribėgau prie durų, jas atrakinau ir greit įėjau į vidų.

Aš: Mama, aš namie!- niekas nieko neatsakė, tai grįžus prie durų jas uždariau ir įjungiau šviesą.

Atsisukus iš išgąsčio pašokau, kai prieš akis išvydau Maiklą. Mano veidas iš linksmo pasidarė piktas.

Aš: Tai jūs dar čia? Nesitikėjau, kad mamai labiau jūs būsit svarbus.

Maiklas: Labas vakaras panele Nina, malonu vėl jūs pamatyt.

Aš: Tik vaidybos teatrą išjunkit, man dabar jūs visiškai neįdomus, kur mama?  Mama!!

Maiklas: Galit nerėkti, nes mamos namie nėra. Bet žiūriu tau neįdomu, kas nutiko namuose, kol tavęs nebuvo, ane?- iš nervų greit pribėgau prie jo ir suėmiau už jo maikės.

Aš: Ka padarėt mano mamai?!

Maiklas: Mes nieko, bet ka tu padariai!?- jis nuėmęs mano rankas nuleido jas žemyn- Tavo mama vos nemirė, dėl tavęs antrą kartą.

Sveikučiai mano nuostabūs skaitytojais ❤

Iš karto noriu jūs pasveikinti ir palinkėti linksmų ir šiltų švenčių ❤💞

Lauksiu jūsų vote ir nuomonių ❤

Kaip manot ka Maiklas dar jei papasakos?
Ir kaip galvojat Maiklas su sūnumi yra tokie geri, kokie dabar vaizduoja ar ne?

Sorry jei bus klaidų.