AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2

Dabar aš laisva

Tą kartą, kai atsijungiau, paryčiais buvau paguldytą į lovą.

Dabar praėjo kelios dienos, tikrai. Kiekvieną rytą man būdavo padėtas maistas, bet aš jo vis neliesdavau.

Geriau jau silpniesiu negu imsiu iš tu gyvulių, kažką. Jie senai mane nori nužudyt, tik, kad pirmą nori, kad aš kentėčiau.

Neatsimenu, kada į tualetą ėjau. Verkdama viską išverkiau, nes net nesinorėjo niekur eit.

Net neįsivaizduoju kelintą šiandien dieną, neskaičiavau jų, o atrodo, ką aš dar galėjau daryt.

Bet už tai pas mane planas yra galvoje, kur atitaikius progą, galėčiau pabėgti.

Dabar buvo rytas, nes per tarpus mačiau saulės spindulius, tai reiškia, greit bus nešti pusryčiai man.

Nulipau nuo lovos ir atsisėdau ant grindų. Nenoriu iš jų nieko ir nenoriu nei vienam į akis pažiūrėt.

Ir taip po kelių minučių išgirdau, kai duris atsirakino ir atsidarė. Girdėjau lėtus žinsnius link stalo.

Padėti indai ir maisto kvapas privertė burnoj susidaryt seiles, bet turiu tvardytis.

Sėdėjau ir laukiau, kada tos duris bus užrakinimos, bet jos net nesigirdėjo, kad vertusi.

Nusidusavus, pasikėliau ir pamačiau, kaip mamos žvilgsnis buvo įsmeigtas į mane.

Aš: Dink, man iš akių !! Nes kai pilnai atsistosiu,- ir ji mane greit pertraukė.

Mama: Nina, mes tau suradom daktarą, kuris manau tau padės,- iš nervų greitai atsistojau ir priėjus prie jos pradėjau stumt ją link durų.

Aš: Išsikvieskit sau patys!!  Man nieko iš tavęs nereikia, nes tu man ne mama, supratai?- ir išstūmus ja, trenkiau durim ir tik paskui pasigirdo durų užrakinimas.

Dabar turiu prieš jų grįžimą pabėgti, kad ir per kraujus. Atsisėdau ant lovos ir bandžiau raminti savo skrandį, kuris trokšte, troško valgyt.

Noriu, bet nevalgysiu, nors prieš bėgimą reiktų pasistiprinti, bet ne. Taip kelias minutes vis padėdavau ranką prie lėkštės ir atitraugdavau, bet iš nervų su ranką nušlaviau viską ant žemės.

Taip bent, nebus pagundos valgyt. Maistas, net į normalias lėkštes nebuvo įdėtas, kad nesusipjaustyčiau, sudaužius, turbūt.

Nuo to nevalgymo, man visą laiką svaigstą galvą. Turiu atsisėsti, nes atrodo tuoj vėl atsijungsiu.

Sėdėjau ir bandžiau sudėlioti savo planą, kas ir kaip.

Tik lauke pasigirdo mašinos variklio užkūrimas. Atsistojus priėjau prie lango ir per maža tarpą, bandžiau įžvelgti, kažką.

Jei neklystu, jie visi 3 išvarė, kas į darba, kas prie kontiko.

Aš nieko nepadarysiu dabar, nes ir taip kiekvieną diena stengiausi išbėgti, bet dabar man reikia sulaukti mano aukos ir Nikas labai puikiai tiks šitam vaidmeniui.

Atsistojus, nuėjau prie spintos, susiradau patogius rūbus ir tai buvo sportiniai rūbai.

Susiradau kuprinę ir susidėjau dar kelis rūbus, dėl viso ko, nes nesiruošiu čia grįžti.

Jeigu mano planas pavyks, aš busiu laisva.

Turėdama laiko, persirengiau rūbus ir sėdėdama palei langą, laukiau to žąsino.

Galvoje, galvojau, kai surasiu Zayn, kaip jam viską išaiškinti. Kaip juos visus įtikinti, kad aš nieko kaltą nebuvau.

Taip prasėdėjau ir galvojau, labai ilgai, net mačiau, kaip pradėjo tempti, o niekas nesiruošė namo grįžti.

Atsistojau ir pradėjau ieškok, kokio daikto, kuris atliktų darbą, nes kažkas turėtų tuoj grįžti.

Kambarį nieko nebuvo, tad įlindau į spintą, pradėjau knaisiotis ir viską mėtyti.

Paskutinėm minutėm atrodė, kad man nieko neišeis, bet radau spintoj, butelį šampano. Jį ištraukus, apžiūrėjau, ir ant jo buvo parašyta "Kada mano mažutei prireiks tada ir atidaro, nuo Zayn"

Dieve ačiū, kad išklausei manęs ir reikiama minutę su Zayn padedi.

Išlindus iš spintos atsistojau palei duris ir susirišau, plaukus į paprastą uodegą ir laukiau tinkamos akimirkos.

Žinau, jis turi atsivilti, manęs paerzinti, as jaučiu tai.

Lauke, matėsi per lango tarpus, kad vis labiau į tamsą pasaulis skendo, o niekas nesiruošė grįžti.

Atsisėdau palei duris ir iš nevilties lengvai trenkiau galvą i sieną.

Tik po kelių gerų minučių, pasigirdo pagrindinių namų durų trenkimas.

Kažkas grįžo.

Atsistojau ir pagalvojau, kad manęs iškarto neprigautų, pasislėpiau už spintos durų.

Girdėjau, kaip sunkus žingsniai lipo laiptas ir greit pasigirdo šmaikštus, bei šlykštūs balsas.

Nikas: Oj Nina, Nina, kaip tau nesiseka. Visą mokyklą apie tavo beprotystę skamba,- iš tų žodžių stipriau suėmiau butelio kaklelį- Girdi? Atsakyk, beprotę tu!!- ir pasigirdo atrakintų durų girgždesys.

Duris smarkiai trenkėsi į sieną, kai Nikas nematė manęs kambarį. Per tarpą mačiau, kad jis apžiūrėjo visus kampus, kurios tik matė, bet apie mano slaptą spintą  nežinojo.

Apžiūrėjęs ir neradęs manęs Išsitraukė telefoną ir priėjo prie lango.

Jis pradėjo rinkti numerį, o aš tuo tarpu, turėjau išlysti.

Tyliai priėjau prie jo, jis net nesugebėjo išgirsti, nes iš nervų jis trypčiojo su koją.

Ninas- Greičiau atsiliepk,- su kairę ranką pabaksnojau, jam į petį ir tuo tarpu jį užkalbinau.

Aš: Nikai, manęs ieškojai ?!- jis atsisukęs gavo tiesiai į smilkinį ir iškarto susmuko. Kelios šukės buvo įsikybusios jam į veidą.

Greitai paėmus telefoną išsiungiau skambutį ir pradėjau eiti atbuliniu link durų.

Išėjus dariau duris, bet Nikas atsistodinėjo ir pradėjo rėkti.

Nikas: Tu dar atsiimsi išsigimėle,- ir pradėjo bėgti, link durų, bet aš jas greit užtrenkiau ir užrakinau.

Aš: Dabar visi apie jūs sužinos,- ir apsisukus pradėjau bėgti.

Nieko nelaukiau, tik į šiukšlių dėžę išmečiau jo telefoną ir raktus išmečiau per langą.

Greitai akimis perbėgau, per namus ir išbėgau iš jų.

Dabar aš laisva.

Sveikučiai mano mielieji 😍

Lauksiu jūsų VOTE ☆  ir Nuomonių, kurios mane džiugina ir motyvuoja ♥

Kaip manot, kas bus toliau?  Ar Niną pagaus?

Sorry jei papuls klaidų