Kodėl gelbėjai?

585 67 7
                                    

Zayn: Dingsti iš šitų namų ir daugiau nedrįsk čia įžengti!! Pasibaigė tavo melavimo planai!- ir atvėręs plačiai duris su ranka rodė, kad išeičiau.

Aš tik po biški ėjau atgal, bandydama visas ašaras sulaikyti ir mąsčiau, kaip jį nuraminti ir pasikalbėti.

Jo akyse atrodo, lyg matėsi žaibai, ant kiek jis buvo piktas, o kaip pamatė, kad nesiruošiu išeiti, jis jau įsiuto.

Smarkiai pastūmė duris ir jos visu garsu trenkėsi, o jis greitai priėjo ir prirėmęs mane prie sienos toliau šnekėjo įžeidžiančius žodžius.

Zayn: Tu ką galvoji, kaip avelė patrepsėsi ir savo nekalta veideli parodysi ir tuoj atsileisiu, pasiguldysiu į lovą ir išdulkinsiu?!

Neatlaikius jo kalbu, pakėliau galva ir žiūrėjau jam tiesiai į akis: Zayn! Nedrįsk taip šnekėt, aš tau ne šiukšlė ir ne prostitutė!- ir rankomis bandžiau jį nustumti, bet jis nesugebėjo nei trupučiuko pajudėt, o tik mano ašarotos akis stebėti.

Aš: Supranti, kad mane visi aplinkui šmeižia, kad tik mano gyvenimas griūtų! Išvis, kaip tu gali tikėti kitais, kaip anksčiau tik manim ir galėjai tikėti,- ir jis mane sustabdė priglausdamas pirštą prie mano lūpų.

Jis lėtai glostė lūpas, bet iš nervų nusukau veidą.

Zayn: Žinai saule, nuo kada aš tavim nepasitikiu? Nuo tada, kai tu pradėjai elgtis su manim, kaip su šiukšle.

Apsisukęs jis nuėjo prie durų ir ten sustojo. Buvau pasimetus nuo jo pasakymo, tai gaunasi pagal jį, kad aš dėl visko kalta buvau.

Aš: Nežinau, kas tau taip sakė apie mane, bet su nieko, kaip su šiukšle nesielgiau, ypač su tavim. Mane visą laiką šmeižė. O Nikas,- ir jis neatlaikęs išėjo iš kambario.

Mano smegenis ir širdis liepė iškarto vytis jį.
Bet išbėgusi išgirdau, kad jis jau pirmam aukšte, verčia namus.

Visom savo jėgom nusileidau iki pirmo aukšto. Zayn vartė namų kampą, kuriame miegojau.

Nesupratau, koks tikslas, bet kai norėjau nueiti nuraminti, mane už peties sugriebė Doniya.

Atsisukau į ją ir pamačiau jos švelniuose akyse išgąstį. Suprantu, kad jei neramu, bet negaliu aš leisti, kad šie namai virstų į dulkes.

Numetus jos ranka nuo savo peties iškarto pribėgau prie Zayn ir jam nespėjus daikto kažkokio numesti, apkabinau jį.

Stovėjau ir bijojau, kad jis nenustumtu manęs ir nemuštu, bet tik pasigirdo, kaip tas daiktas, kuris buvo jo rankose smarkiai krito ant žemės, o jo rankos švelniai mane apkabino.

Po ilgo laiko, tokio ilgo laiko pagaliau jis mane apkabino, savo noru ir blaivas.

Atrodo širdis labiau džiaugtis negalėjo, bet dar labiau jinai džiaugsis jei jis manęs dabar išklausys.

Stovėjau ir klausiau jo širdies dūžius, pirmai ji trankėsi, kaip, kokia pamišelė,  o dabar ji plakė, kaip jei ir pridera, tad, kaip supratau jis nusiraminęs.

Lėtai pakėliau akis į jį ir jo tamsiai rudas akys stebėjo mane visą laiką.

Bežiūrint pradėjau jausti, kaip mano žandai kaista, tad nuleidau akis ir tuo pačiu atitraukiau rankas nuo jo liemens.

Jis iškarto tą pati padarė ir atrodo vėl jo pyktis grįžinėjo, bet paėmiau jam už delno ir vėl jis nurimo, tad nusivedžiau jį prie sofos.

Atsisėdę jis smarkiai suėmė mano rankas lyg ketina jas sulaužyti. 

Kai mano delnus laikė prie savęs, man teko prisislinkti grynai prie jo.

Aš: Zayn jeigu tu pasiruošęs aš tau viską papasakosiu,- jis tik žiūrėjo į daiktus, kurie gulėjo sudaužyti arba sulaužyti- Na tikiuosi, bent girdi mane, bet noriu pasakyk, kad viskas, ką girdėjai buvo melas. Pats didžiausias melas tai, kad aš permiegojau su kitais ir dėl to jūs palikau,- ir iškarto jis paleido mano delnus ir išsidrebė ant sofos.

Jo veidas jau buvo piktas ir matėsi, kad užsimastęs tad nutyliau.

Zayn: Nesugalvoji, kaip toliau tęsti melą?

Aš: Aš nemeluoju ir tau niekada nenoriu meluot.

Jis po mano žodžių greitai atsirado prie manęs ir vertė net man atsigulti, nes galima sakyti buvo ant manęs.

Zayn: Deja meile man melavai, o aš nekenčiu, kai man meluoja, tad dink iš namų greitai,- ir pakilęs jis stvėrė man už riešo ir norėjo pakelti, bet viską sutrukdė į svetainę įėjusi Doniya.

Doniya: Zayn, nedrįsk jos neišklausęs vyti iš namų!- ir Zayn paleido riešą ir iškarto nuėjo prie jos.

Zayn: Miela mano sesute, jau ji tau tavo smegenis pravalė?  Kaip tu gali ją tikėti, kai ji dingo iš čia. Ji visus paliko, visi jos ieškojom, o dar šiandien sužinau, kad ji su nauju draugu mano davės, kaip man jaustis?

Doniya: Tai tau smegenis mieluti pravalė, jeigu vienintelę savo meilę negali tikėt!

Ir vis ašaros rinkos ir vis tikėjaus, kad Zayn apsisuks ir išklausys manęs.

Zayn: Tu turbūt juokauji? Jokia ji man vienintelė, ji kaip visos kitos žaislas mano lovoj.

Ir po jo žodžių širdis man dužo į šipulius. Daugiau čia nenoriu būt, viską užbaigsiu, nors ir ašaros visą gyvenimą byrės

Aš: Gerai Zayn tik atsakyk man į klausimą ir aš išeisiu,- ir aš atsistojau nuo sofos, o jis atsuko savo akis į mane- Jeigu tu manim netiki ir nesiruošei tikėti, kodėl mane gelbėjai?  Kam šokai gelbėt, kai norėjau mirti ir pabėgti nuo visos šios nesąmonės, kuria kiti sukūrė ir tu tuo patikėjai? Kam gelbėjai jei nesiruošei net išklausyt dėl ko taip padariau?

Sveiki mano mielieji 💞💞

Lauksiu labai jūsų VOTE ★ IR NUOMONĖS 💌

Kaip manot, ką Zayn atsakys ? Ir ar Nina išeis iš namų po jo tokių žodžių?

Būtinai lauksiu jūsų nuomonės 😻

O dėl kitos dalies ikėlimo nežinau ar kita savaitė įkelsiu, nes turėčiau gulti į ligoninę, tad atsiprašau jei kitą savaitę nepavyks ikelti 😞😭

AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2 Donde viven las historias. Descúbrelo ahora