AŠ NORIU TAVO LŪPŲ 2

Iš vaiko nesiruošiu tėvo atimti

Numečiau ragelį į lovos galą ir praplupau vėl verti.

Užsidegiau akis leidau ašarom tekėti.

Doniya apkabinus glostė man nugarą, kad nusiraminčiau, bet po kelių minučių ji greit dingo iš kambario.

Neatsilaikius kritau veidu į pagalvę.

Pirštais stipriai suspaudžiau pagalvės kraštus ir bandžiau nusiraminti.

Bet pasikėlusi  su rankovėm nusivaliau ašaras, kurios vis nenustojo bėgti.

Atsisėdus viską apgalvojau ir susidariau planą.

Nusivaliau ašaras ir pradėjau ieškot telefono, nes reik man susisiekti su draugėm.

Bet telefono neradus išlipau iš lovos ir gyliai įkvėpus išlėkiau iš kambario, kad surasčiau Doniya.

Apibėgus antrą aukštą jos nesuradau, bet išgirdau lipdama laiptais jos šnekėjimą.

Nulipus nuėjau link svetainės ir atsistojau už atidarytų durų ir klausiau jos.

Doniya: Zayn ačiū, kad sugebėjai savo užpakalį iki telefono nunešti ir atsiliepti,- ji buvo baisiai isiutus- Ant kiek tu šiknius esi!? Su tavim Nina. Nepertrauk manęs savo nesąmonėm. Nerėk ant manęs, ne as šūdinai pasielgiau,- ir po ilgo jos tylėjimo pasigirdo jos tylus balsas- Pala ką tu pasakei? Zayn tai negali būt tiesą,- ir iškarto supratau, kad kalba eina apie jo vaiką- Jūs išsiskyret juk tada, kai. Ne negali būti, tą Kalė tau meluoja.
Gerai atsiprašau, bet ji tokia yra. Palauk Zayn! Nepadėk ragelio, grįžk namo viskas aptarsim, dabar tau mūsų reikia ir Ninai reikia prašau grįžk. Kokių dar tyrimų?! Gerai bet grįžk greit namo gerai? Zayn!? Zayn?!

Stovėjau sustingus ir žinojau tik tai, kad Zayn ir mūsų nesusigrąžinsiu, bet jis turi žinot tiesą, bet iš vaiko tikrai nesiruošiu tėvo atimti.

Nuredėjus ašarai greit ją nuvaliau ir kol Doniya kitam kambarį su savim šnekėjo, nusiraminus nuėjau į svetainę ir atsitupiau šalia jos.

Pasukus veidą į mano pusę, ji greit atsitraukė.

Doniya: Nina, vos infarkto neįvariai, tu dabar tik atėjai?

Aš: Taip, suvokiau, kad reikia pirma su draugėm pakalbėt, nes niekas manim netiki, o kai tu pasakei ir atvėrei man akis, jaučiuosi tokia durna ir bejėgė, bet jei aš pasikalbėsiu su draugėm jos galės įkalbinti Zayn su Cameronu, kad pakalbėt su manim, kaip tau?- ji nusišypsojo tokia vos matomą šypseną ir davė savo telefoną.

Doniya: Bandyk,- ir paėmus telefoną, bandžiau atsiminti numeri, bet Doniya paėmus už rankos nuvedė prie sofos.

Pasodinus dingo trumpam iš akių ir po kelių minučių grįžo su arbatą.

Ji žiūrėjo į mane ir mačiau, kaip jos rankos dreba. Padėjus telefoną ant stalo prisėdau prie jos ir paėmiau jos rankas.

Aš: Kodėl tu taip drebi?

Ji pasimetus nieko nepasakė, tiesiog nusukus veidą paėmė telefoną ir padavė man ir atsistojus išėjo iš kambario.

Ji dar negali dėl to patikėti ir matosi juos akyse, nors aš ir negaliu, bet noriu tik, kad Zayn manim vėl tikėtų.

Pradėjau rinkti skaičius, pagal, kuriuos turi susidėliot Lilės numeris.

Bet iš galvos niekaip negalėjau išmesti to pakalbio tarp Zayn ir jo ex.

Turiu mesti tą iš galvos, bet negaliu.

Surinkus numerį prisidėjau prie ausies ir laukiau, kada, kas atsilieps.

Širdis belekaip trankėsi atrodo, lyg ji tuoj iššoks iš krūtinės.

Po kelių pypsėjimu pasigirdo Lilės balsas.

Atitraukus nuo ausies norėjau numest ragelį, nes byjojau net žodį pasakyk, bet vis dėl to sukaupus jėgas prisidėjau telefoną prie ausies dar kartą.

Lilė: Alio!  Alio!  Alio!

Aš: Lile,- tyliai ištariau ir tikėjausi, kad ji išgirdo.

Lilė: Taip, bet kas skambina? Jeigu neprisistatot numetų skambutį.

Aš: Lilė čia aš Nina, nenumesk ragelio, man jūsų žiauriai trūksta. Apie mane buvo skleisti melai, viskas buvo netiesa, tiesiog mane,- ir pradėjo man ašaros viena po kitos byrėti.

Lilė: Nina, palauk kas tau buvo?- užsidengus ranka burna pradėjau dar labiau verkti, kad net norėjosi rėkti- Niną!  Kur tu? Mes ateisim!

Aš: Aš tik noriu, kad mes vėl bendrautume, kad vėl tikėtumėt, kad nelaikytum manęs, kažkokia kekše, aš be jūsų, kaip aklas žmogus, kuris nieko padaryt negali, atleiskit prašau, kad tokia durna, akla ir kurčia buvau, kad nemačiau ir negirdėjau, kas jums buvo sakoma, atsiprašau, atsiprašau,- ir po mano kalbos atėjo Doniya ir mane apsikabino, kol toliau kalbėjau su Lilė.

Lilė: Nina, kas tikslai buvo ir kur tu? Tavęs šeima ieško net.

Greit atsitraukus nuo Doniyos atsistojau ir nuėjau į šoną.

Aš: Lilė klausyt, tu turi manim pasitikėt, bet iš mano šeimos niekam negalima žinot, kur aš nei kaip aš, nieko, nes tik per juos aš taip kenčiu, prašau, jei netiki galiu viską papasakot. Tik prižadėk, kad niekas nežinos.

Lilė: Prižadu sakyk kur tu, nes visiems reikia viską manau sužinot.

Nusivaliau ašaras ir tyliai ištariau: Aš Zayn namuose.

Pokalbis kiek buvo nutilęs, pradėjau pergyventi, kviečiau juos vardą, bet visiškai nieko.

Padėjus ragelį nubėgau prie Doniy'os ir papasakojus nenustojau drebėti.

Arba jos pasakė, kur aš arba joms kažką tie parazitai padarė todėl negalėjau čia likti.

Iš nervų atsistojus pradėjau bėgti link pagrindinių durų. Kojos baisiai pynėsi, bet atidarius duris ir pamačius juos sustingau kaip į ledą.

Sveiki mano nuostabūs skaitytojai ❤

Lauksiu jūsų Vote★ ir nuomonių 💌

Kaip manot, kas tie jie? Ir ar išeis Ninai susitikti su draugėm?

Lauksiu labai nuomonių 💗
Sorry jei papuls klaidų