Su kiekviena diena buvo vis sunkiau į tave žiūrėti. Su kiekviena diena, tavo gyvenimo skaičius vis trumpėjo. Su kiekviena diena man vis labiau skaudėjo, nesinorėjo tavęs palikt vieno, nes nežinojau kada galėjai išeit.
Balandžio 12d.
Įeinu į Neito palatą. Jis guli nejudėdamas ir visas išblyškęs kaip popierius. Aplink pypsi gyvybę palaikantys aparatai.
Atsisėdu ant lovos kampučio. Su ašaromis akyse, žvelgiu į jo veidą. Į jo putlias lūpas, užmerktas akis, ilgas blakstienas. Prisiminimuose visa tai atrodė visiškai kitaip.
Kiek tik pamenu, Neitas visada buvo linksmas. Nuo jo veido niekada nedingdavo šypsena, akyse nuolat švytėjo pasitikėjimo savimi ir meilės kibirkštėlės, o dabar... Jis tik prisiminimas.
DU LIEST GERADE
Trylika (Baigta)
KurzgeschichtenKai tave gyvenimo keliu už parankės lydi meilė ir laimė, tu net nesusimąstai, kaip nebegrįžtamai gali viskas pasikeisti. Jei ne prakeiktas likimas, ir jei ne prakeiktas skaičius trylika, Aizelės gyvenimas būtų daug spalvingesnis bei daug prasmingesn...
