Dėl ko tu išėjai ir palikai mane, taip ir nepaaiškinai. Tavo kalba truko tumpai, tačiau įsisavinau daug. Labai daug. Daugybe skaičių žodžių. Begalo skaudžių ir nepakeliamų žodžių...
Kovo 13d.
Nuskamba čaižus skambutis. Susimetu į kuprinę knygas ir išlekiu iš klasės. Nekantrauju, kol pagaliau pamatysiu jį. Labai labai pasiilgau jo kvapo, prisilietimų, bučinių...
Pakeliui link galinio kiemo tvoros (ten mūsų susitikimo vieta) susitinku Laurą. Jos garbanoti plaukai kaip visada nevykusiai tiesinti, o makiažas tikrai perryškus. Gal tai ką nors ir erzintų, tačiau aš jau įpratau. Nuo pat gimimo buvom neišskiriamos. Laura man kaip sesuo.
-Kur taip skubi?- besišypsodama pasiteirauja ji.
-Pas Neitą. Tarėmės susitikt. Jis sakė turi man staigmeną...
-Uuuu... Visas pikantiškas smulkmenėles norėsiu išgirsti ryt.
-Butinai.- apsikabinu ją atsisveikindama ir tęsiu kelionę link tikslo.
أنت تقرأ
Trylika (Baigta)
القصة القصيرةKai tave gyvenimo keliu už parankės lydi meilė ir laimė, tu net nesusimąstai, kaip nebegrįžtamai gali viskas pasikeisti. Jei ne prakeiktas likimas, ir jei ne prakeiktas skaičius trylika, Aizelės gyvenimas būtų daug spalvingesnis bei daug prasmingesn...
