Visą tą savaitę buvai kaip nesąvas. Vis mažiau kalbėdavai apie klasės nutikimus, savo problematišką mamą ir apie mus.
Imiau jaudintis, tačiau nieko nesakiau, nieko nedariau. Dėl to vis dar kaltinu save. Labai tave myliu. Visus tuos trylika metų praleistus kartu aš tave mylėjau ir besąligiškai mylėsiu. Amžinai.
Skubu siaurais mokyklos koridoriais su didžiuliu noru pamatyti Neitą.
Vos tik išvystu jo kūną tolumoje, mano širdutė suplazda, o pilve pakyla drugiai. Nusišypsau ir pasileidžiu bėgti.
Į nugarą daužosi kuprinė. Metu ją ant žemės ir įsisiurbiu į jo lūpas. Vos tik atsitraukiu išvystu ledinį jo veidą.
-Kas yra?- sunerimstu.
Jis lengvai mane nustuma tolyn ir dar šaltesniu balsu atsako.
-Tarp mūsų viskas baigta.
YOU ARE READING
Trylika (Baigta)
Short StoryKai tave gyvenimo keliu už parankės lydi meilė ir laimė, tu net nesusimąstai, kaip nebegrįžtamai gali viskas pasikeisti. Jei ne prakeiktas likimas, ir jei ne prakeiktas skaičius trylika, Aizelės gyvenimas būtų daug spalvingesnis bei daug prasmingesn...
