Aš nepasidaviau. Skambinau tau ir žinutes rašiau, tačiau iš tavęs negirdėjau nieko. Tu tylėjai. Nieko nesakei. Net neužsiminiai. Nepasakei net menkiausios užuomenos. O kai aš sužinojau, buvo jau per vėlu.
Visą mano gyvenimą mane persekioja skaičius trylika. Aš gimiau rugsėjo tryliktą, pirmą valandą popiet. Susipažinus su Neitu jis tryliktą dieną prisipažino mylįs mane ir tryliktą dieną teko išsiskirt. Man tai daugiau nei skaičius. Man tai daugiau, nei tiesiog prisiminimai.
YOU ARE READING
Trylika (Baigta)
Short StoryKai tave gyvenimo keliu už parankės lydi meilė ir laimė, tu net nesusimąstai, kaip nebegrįžtamai gali viskas pasikeisti. Jei ne prakeiktas likimas, ir jei ne prakeiktas skaičius trylika, Aizelės gyvenimas būtų daug spalvingesnis bei daug prasmingesn...
