10 skyrius

137 33 0
                                    

   Ir vėl jausti tave glėbyje buvo kažkas tobula, tačiau ta žinia, kurią pasakei, man užgniaužė kvapą. Užgniaužė kvapą - per lengvai pasakyta. Aš miriau viduje.

   Žengiu link mūsų supynių. Tai paprastos, niekuo neišsiskiriančios, vaikų žaidimo aikštelės supuoklės, tačiau jos saugo daugybe mūsų romantiškų įvykių. Pirmas pasimatymas ir pirmas bučinys įvyko būtent čia. Būtent ant šių, nieko neišsiskiriančių supuoklių. Žengiu paskutinį žingsnį ir sustoju.
   Stoviu tiesiai priešais Neitą. Žiūriu tiesiai į jį, jaučiu jo gaivų kvapą... Galiausiai nesusilaikiusi, staigiu judesiu, apkabinu jo liemenį. Kairį žandą priglaudžiu prie jo krūtinės. Girdžiu, kaip tuksena širdis. Jaučiu mano liemenį apsivijančias jo rankas. Mes stovime apsikabinę, nieko nesakydami, nieko nedarydami. Tiesiog priglaudę vienas kitą.
   Dar gal ir ilgai būtume taip stovėję, tačiau tylą nutraukia Neito balsas.
-Kaip aš tavęs pasiilgau...
-Tai kodėl palikai?

Trylika (Baigta)Tempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang