2 skyrius

286 41 0
                                        

Kiekviena diena turi skaičių. Kiekviena suknista sekundė turi skaičių. Kiekvienas akių mirksnis trunka skaičių...

Sviedžiu sąsiuvinį į kampą. Nebegaliu. Nebepakeliu. Per daug skaudu.
Mano veidu teka juodos nuo tušo ašaros. Nubraukiu jas delnu ir pradedu kūkčiot į pagalvę, tačiau tai nepadeda. Noriu nebebūti savimi. Tiesiog pakilti ir nebemąstyti apie mano viduje gyvuojančia juodąją skylę, kuri siurbia ir traukia į save visas mano laimes kruopeles... Noriu nebegalvoti apie tuos nepakeliamus skaičius ir neberegėti jo veido, vos tik užmerkiu akis.

Trylika (Baigta)Tempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang