Kiekviena diena turi skaičių. Kiekviena suknista sekundė turi skaičių. Kiekvienas akių mirksnis trunka skaičių...
Sviedžiu sąsiuvinį į kampą. Nebegaliu. Nebepakeliu. Per daug skaudu.
Mano veidu teka juodos nuo tušo ašaros. Nubraukiu jas delnu ir pradedu kūkčiot į pagalvę, tačiau tai nepadeda. Noriu nebebūti savimi. Tiesiog pakilti ir nebemąstyti apie mano viduje gyvuojančia juodąją skylę, kuri siurbia ir traukia į save visas mano laimes kruopeles... Noriu nebegalvoti apie tuos nepakeliamus skaičius ir neberegėti jo veido, vos tik užmerkiu akis.
BINABASA MO ANG
Trylika (Baigta)
Short StoryKai tave gyvenimo keliu už parankės lydi meilė ir laimė, tu net nesusimąstai, kaip nebegrįžtamai gali viskas pasikeisti. Jei ne prakeiktas likimas, ir jei ne prakeiktas skaičius trylika, Aizelės gyvenimas būtų daug spalvingesnis bei daug prasmingesn...
