Vertinu jūsų istorijas

Tylūs kuždesiai

By: corneliapcr

Viršelis: Irgi "deep", kaip ir "Beveidžių sukilimo". Heh. Gražu ir įdomu. Pamačiusi tokį cover'į iškart užsimanyčiau perskaityti istoriją. Ar kuri viršelius pati?

Aprašymas: Žinok, tikrai užkabino. Atrodė, kad radau tobulą istoriją - sugebėjai istorijos temą perteikti taip, kad atrodė, jog radau tikrą lobį. Ir sklandus, ir tvarkingas, ir intriguojantis aprašymas.

Istorija: Rimtai? Tik šešios dalys? Paskutinė įkelta rugsėjį? Ar man taip tik atrodo, ar tu nutraukei savo isto? :( 

Nu, gerai. Visų pirma noriu pasakyti, kad man labiau patiko "Beveidžių sukilimas", nei šis tavo darbas. Tik pliusas čia tas, jog ši istorija turėjo daugiau dalių. 

Labiausiai patiko pati pradžia. Istorija jau prasidėjo psichologo kabinete, viskas vyko vaikino - Saimono - akimis. O aš labiausiai ir mėgstu, kai vaikinas - pagrindinis veikėjas. Pliusas tau už tai. :) Negana to, pasirodė, kad jis labai įdomus personažas... 

Žinia apie jo sesers netektį tikrai mane sugraudino. Tai man yra labai skaudi tema, nes vos kelios savaitės praėjo nuo to laiko, kai mano pačios vaikinas nusprendė palikti gyvenimą. Kaip ir Saimonas, jaučiuosi kalta, nes nepastebėjau ženklų, nepadėjau jam, o dabar... Nors neaišku, kas nutiko jo sesei - ar ją nužudė, ar pagrobė, ar tai ji pati galiausiai tai padarė - Saimonas net nežino, ar ji tikrai negyva.

Kaip ir jis, turiu tą pačią depresiją. Tik neinu pas psichologą ir niekas man nepadeda. Kaip ir jis, stengiuosi apie tai galvoti kuo mažiau ir skirti visą dėmesį rašymui, kuris pradeda užsiblokuoti nuo realybės ir pabėgti. Žinai, kai patiri tokį dalyką, deja, tokios istorijos nepaskaitysi nepravirkęs.

 Dėl to skaitydama verkiau kaip reikiant, ir Saimono jausmus bei depresiją supratau geriau, nei turbūt jis pats... 

Ir šiaip man visada patinka skaityti meilės istorijas. Ypač, kai abu veikėjai turi problemų. O tai priveda prie Leksės.

Man patiko jos pašėlęs būdas, tikrai. Tada papasakojai apie tai, kaip jos tėvas ją muša, ir ji turi kalę pamotę. Man tai pasirodė šiek tiek banalu ir nuvalkiota, nes apie tai jau tekę skaityti daugybę kartų. 

Tiesa, viskas būtų buvę gerai, jeigu ne ta dalis, kurioje pasakojai apie Leksės gyvenimą. Manau, nesugebėjai visko aprašyti taip, kaip reikia, ir susidaro vaizdas, kad jai nuo to nei šilta, nei šalta. Bent jau man, skaitytojai. 

Taip sakau dėl to, kad ketvirtas skyrius man pasirodė kažkokia nesąmonė ir sugadino visą likusią istoriją. Tik paskutinėje dalyje vėl pasidarė įdomu skaityti.

Nesupratau, kas ten per pieva vyko, kai Leksė ginčijosi su pamote. Nepaisant to, kad jos susipyko vien dėl to, jog ji kažko paklausė (nesąmonė), ir po to jos pamotė trenkė jai antausį vos po kelių sakinių dialogo (kas prieš tai jau ir taip buvo įvykę, negana to, vis tiek atrodo, kad pernelyg paskubėjai). Plius trenkė pagrįstai, nes Leksė ją pavadino "kale".

Žinau, pamotė pavadino ją "maža kekše" dar prieš tai. Bet tik po to, kai Leksė labai gražiai su ja pakalbėjo, ir mano tėvai irgi gerai išbartų už tokį mano elgesį. 

Pati esu ne kartą gavusi antausį nuo tėvų, ir iš diržo kai buvau jaunesnė. Bet kai pripranti, tai neatrodo, kad čia tragedija, ir gali laimingai gyvent su keliais pasisielojimais. Nemanau, kad, jeigu Leksė būtų tikras žmogus, jai tai taip rūpėtų. Kiti tai patyrę paaugliai man pritartų. Nemaišykime, kur yra tikras smurtas, o kur tik keli antausiukai. Čia dar nėra "smurtas šeimoje". 

Dėl to šioje vietoje nemačiau jokios logikos ir tikrai reikėtų ją pakeisti. Manau, tu tiesiog pati nedaug nusimanai šia tema, tai istoriją rašyti tau buvo per sudėtinga.

Nesupratau išvis kodėl ji vaikšto pas psichologą. Ir kodėl, po velnių, ta mergina knisosi po Saimono bylą, čia juk jo asmeninis reikalas! Jezau, paklaust tokių dalykų reik, jei neatsako į klausimą - laukt, kol pasakys, arba gerbt jo norą. Ne kiekvienas nori kalbėt apie prarastą šeimos narį. Juk tai labai skaudi tema. Aš Saimono vietoj būčiau gerai užsiutus! Leksės personažas labai žemai krito mano akyse. Saimono ji tikrai neverta.

Tiesa, kadangi istorijoj tik šešios dalys, jis taip ir nesužinojo šito. Bet tikrai buvo galima pajusti jų ryšį, už ką galiu pagirti, ir manau, kad istoriją nutraukei būtent toje vietoje, kur tarp jų galėjo kažkas nutikti. Vieni Saimono namuose, žiūrės filmą... Puiki proga pirmam bučiniui arba bent asmeniškam pokalbiui. Pratęsk.

Klaidos: Buvo jų daugiau, nei "Beveidžių sukilime". Ir rašybos, ir skyrybos (ne vietoj ar praleisti kableliai). Tiesiog nepakankamai gerai pasitikrinai. Bet čia tik menkniekis, nes jų buvo ne tiek ir daug. Neaiškinsiu, kas ir kaip, nes tokių klaidų, kurios kartojosi vėl ir vėl, nebuvo.

Tiesa, buvo tos pačios klaidos dialogų skyryboje, kurias minėjau ir "Beveidžių sukilimo" apžvalgoje, bet nekartosiu, nes viską jau išaiškinau. Dabar tik belieka tau pasitaisyt.

Bendras įvertinimas: Neblogai, bendras vaizdas tikrai geras. Istorijai skirčiau 8/10, bet "Beveidžių sukilimas" patiko labiau, nes ten mažiau klaidų ir originalesnė tema.

Taip pat norisi, kad sutvarkytum tą vietą, kur Leksė susipyksta su pamote, ir parašytum viską (ne tik ketvirtą dalį) taip, kad atrodytų, jog jai tai tikrai labai rimta ir nuo to skaudu.

Nes kai tu rašai, kad ji nuėjo pas Saimoną ir jam pasiskundė, kad jai per sunku grįžti namo, o kai pati nieko nerašei apie jos jausmus, ir ji visada atrodė tokia šalta, nerūpestinga... 

Susidaro vaizdas, kad jai iš tikrųjų tai nerūpi ir ji tik apsimeta, kad jai skaudu. Nors esu tikra, kad tokio įspūdžio man sudaryti nesiekei. 

Bet kaip ir sakiau, tikrai neblogai. :) Rekomenduoju ir kitiems paskaityti. :)

Gal turi dar kokią nors istoriją, kuriai norėtum, kad parašyčiau apžvalgą? Pasiūlymas vis dar galioja. :)

Parašykite komentaruose savo rekomenduojamos perskaityti istorijos pavadinimą, ir aš jai parašysiu apžvalgą. :) Nebūtina pavadinimą rašyti prie "Registracijos" - tai galite padaryti ir bet kurios apžvalgos komentaruose. :)