- Gaila, kad pasibaigė burtų galiojimas,- liūdnai tarė visiškai nepasikeitęs Aleksas.
- Bet nieko nebepakeisim,- paskutinį kartą ramiai atsakiau.
Ir vaikinas atrakino spyną. Aš pajaučiau, kad mano jėgos sugrįžta ir aš vėl tampu kuo buvau prieš septyniolika metų.
- Suraskit ją,- piktai sušaukiau per visą pastatą.
- O tu visiškai nepasikeitei,- juodamasis tarė Aleksas.
Piktai į jį pažvelgiau ir jis išnyko iš kambario. Buvo gera vėl tapti stipriu raumeningu vyru, kokiu buvau prieš tampant seniu. Tikiuosi, kas jie ras ją ir pagaliau galėsiu jai atkeršyti. Dar prisimenu, kaip ji išžudė mano šeimą, pasinaudojusi mano meile.
- Sužinojau, kur ji,- įėjęs tarė Aleksas.
- Atvesk man ją,- aprimęs tariau.
- O kaip jos šeima?
- Ji turi šeimą?- jau supykęs paklausiau.
- Taip, turi vyrą ir dukrą.
- Vyrą palik ramybėje, o jas atvesk.
- Gerai,- ir vėl išėjo.
Na dabar reikia eiti pasiruošti susitikimui su ta kale, kuri man pažadėjo amžiną meilę.
YOU ARE READING
Grynakraujė
VampireVampyrai man visada buvo nakties pabaisos. Bet visai netyčia sužinojau, kad taip nėra. Aišku jie geria kraują, kad išgyventų. Bet tie padarai gyvena, kaip šeima. Ar aš priklausau tai šeimai?
