Grynakraujė

15 - Aleksas

Nesupratau, kas nutiko, bet nusprendžiau šiek tiek palepinti Elizą tad ėjau link virtuvė. Net nepamenu, kada paskutinį kartą gaminau, tai buvo dar prieš pavirstant vampyru, bet bėda tame, kad kai aš buvau žmogus tokių modernių priemonių nebuvo.
- Ką čia darai?- staiga iš kažkur atsiradusi paklausė Diana.
- Matai, bandau gaminti,- šiek tiek suirzęs atsakiau.
- Leisk tau padėti,- priėjusi tarė mergina.
Diana buvo už mane daug jaunesnė, ji tik penkiasdešimt metų yra vampyrė. Tokia ji yra tik dėl mano kaltės, nes aš norėdamas pasistiprinti užpuoliau ją. Baisiausia tai kad ji buvo ragana ir aš buvau pakerėtas jos kerų. Tomui teko mane gelbėti ir jis pavertė Dianą vampyre.
- Tikiuosi, kad jos nenuskriausi,- tarė mergina.
- Aš jos negaliu nuskriausti,- piktai atsakiau.
- Tai dar nereiškia, kad jos nenuskriausi,- toliau gamindama kalbėjo ji.
- Diana, liaukis, ji dar vaikas,- suirzęs tariau.
- Tau tai neturi reikšmės,- jau atsigręžusi kalbėjo ji su manimi.
Supykęs nieko neatsakiau ir toliau padėjau Dianai gaminti. Vos pabaigus mums gaminti, tarpduryje pasirodė Liza. Mergina atrodė verkusi, nes jos akys buvo šiek tiek paraudusios.
- Tu verkei?- sutrikusi paklausė Diana, Elizos.
- Šiek tiek,- persibraukdama per plaukus atsakė juodaplaukė.
- Aleksai, po velnių, ką tu jai padarei, kad ji verkė,- priėjusi paklausė manęs Diana.
- Liza verkė?- sutrikusi paklausė vos įėjusi Linda.
- Mama,- juodaplaukė puolė savo motinai į glėbį.
- Aleksai, ką tu padarei mano dukrai?- supykusi paklausė Linda.
- Nieko, ji pati man kabinosi man ant kaklo, o aš ją atstūmiau tai dabar ir žliumbia.
- Mieloji, ar tai tiesa?- Linda paklausė dukters.
- Mama, kada mes grįšime namo?- su ašaromis akyse paklausė mergina.
- Mieloji dabar tai yra mūsų namai,- nubraukdama merginai plaukus nuo akių tarė jos motina.
- Tada aš čia tikrai mirsiu, arba nusižudysiu, kad visiem būtų gerai,- verkdama tarė Liza.
- Mieloji, einam pasikalbėsim, kur nebus, kai kurių žmonių.
Kai Eliza su Linda išėjo iš virtuvės, mane pradėjo smaugti Diana. Bet staiga ji buvo atitraukta nuo manęs ir į mane žvelgė pykčio kupinos Tomo akys.
- Tikiuosi, tu, jos nelietei,- piktai tarė jis.
- Neliečiau aš jos net nekenčiu,- pradėjau rėkti.
Už tai sulaukiau antausio iš Dianos ir pagiežos kupinu balsu ji tarė:
- Tu toks prastas melagis.