Grynakraujė

21 - Aleksas

Negalėjau nesišypsoti sužinojęs, kad Liza visdar gyva. Per tuos dešimt metų tiek visko nutiko. Septynerius metus klajojau po pasaulį, galėjau ir ilgiau, bet neištvėriau vienatvės. Grįžau pas Tomą, jie visdar gedėjo dukters, per trejus metus mačiau daug Lindos ašarų, o dabar aš gražinu jai dukterį.
Eliza bėgo paskui mane visiškai neatsilikdama. Man net pasirodė, kad jai čia nėra labai sunku bėgti. Liza tikrai pasikeitė, ne tik jos išvaizda, bet ir elgesys.
- Štai mūsų namai,- išbėgęs iš miško tariau.
- Tai tavo namai, bet ne mano,- suburbėjo ji.
- Nesvarbu, einam į vidų,- nusitempiau ją link namo.
Liza nesipriešino ir ėjo žvalgydamasi, kai įėjome į vidų mus pasitiko sutrikęs Tomo veidas.
- E.. Eli.. Eliza, čia tu?- mikčiodamas paklausė juodaplaukis.
- Iš kur jūs visi žinot mano vardą?- sutrikusi paklausė mergina.
- Jis tavo tėvas,- sušnabždėjau jai į ausį.
Mergina sutrikusi atsigręžė į mane.
- Tomai, kur tu tiek užtrukai?- įeidama į kambarį paklausė Linda.
Kai ji atsistojo šalia Tomo ir atsisuko į mus, Linda išpūtė akis, tarsi pamačiusi vaiduoklį.
- Mama,- Eliza staigiai puolė Lindai ant kaklo.
Jos abi pradėjo verkti, Liza jau atrodė atsipalaidavusi, o Tomas priėjęs arčiau stipriai jas apkabino. Nusišypsojau ir tariau merginai:
- Juk sakiau, kad grąžinsiu tave namo.
Liza staigiai atsitraukusi nuo tėvų šoko man į glėbį ir stipriai pabučiavo mane, net maniau, kad nukrisiu nuo tokio jos elgesio.
- Ačiū, kad sugrąžinai man mamą,- šiek tiek atsitraukusi tarė mergina.
- Nėra už ką,- šypsodamasis atsakiau.
- Jei pamiršai, ji visdar mano dukra,- šiek tiek susierzinęs tarė Tomas.
- Bet aš tavęs nepamenu,- sutrikusi tarė ji jam.
- O Aleksą pameni?- paklausė Linda.
- Aš jo nepamenu, bet jo prisilietimus tikrai prisiminu,- šyptelėjusi tarė Eliza.
Tomas iš karto tai išgirdęs susiraukė, bet Linda paklausė manęs:
- Kaip tu ją radai?
- Ji mane užpuolė, kai stebėjau Leonardo namus.
- Užpuolė?- išsigandęs paklausė Tomas.
- Ji pasikeitė,- tariau.
- Nejaugi taip blogai, kad puoliau nepažįstamąjį?- paklausė ji.
- Tikrai nepažįstamąjį?- prisitraukęs Elizą paklausiau.
- Gerai liaukitės, Lizai reikia pailsėti,- sukomandavo Tomas.
- Aš ją palydėsiu,- paimdama dukterį už rankos tarė Linda.
Kai jos nuėjo aš irgi nuėjau link savo kambario.