Grynakraujė

11 - Aleksas

Žiūrėjau, kaip Eliza vargsta su treniruokliais. Ji nors yra stipri, bet nemoka elgtis su prietaisais.
- Galėtum, bent parodyti,- vis burbėjo ji.
- Nereikėjo manęs užpulti ir bučiau padėjęs,- šypsodamasis tariau jai.
- Melagis,- piktai suriko juodaplaukė.
- Ar tu plaukus dažai, ar jie tokios spalvos ir yra?- susidomėjęs paklausiau.
- Išnyk,- piktai tarė Eliza.
Susierzinęs priėjau prie merginos ir persimečiau ją per petį. Kad ir kaip keista, bet ji nejudėjo.
- Kur mane neši?- tyliai paklausė mergina.
- Pamatysi,- ramiai atsakiau.
Taip ją nešiau apie penkias minutes, kol ji pradėjo skųstis:
- Nuleisk mane.
- Arba kas?
- Apvemsiu tave,- ir Eliza pradėjo žiaugčioti.
Nenorėjau, kad ji mane apvemtų, tad nuleidau ją ir mergina trenkė man.
- Už ką?- sutrikęs paklausiau.
- Už tai kad esi idiotas,- vos tai tarusi persibraukė per savo ilgus juodus plaukus
- Aš ne idiotas,- supykęs tariau.
- Idiotas, taip ir sakytų,- pradėjo ginčytis Liza.
- Tai reiškia, kad tu taip pat idiotė,- nusišypsojęs tariau.
- Aš nepagrobiu merginos,- pradėjo rėkti mergina.
Man jau atsibodo, jos balsas tad nusprendžiau ją nutildyti. Staigiai prirėmęs Lizą prie medžio įsisiurbiau į jos lūpas. Mergina priešinosi man, bet mano lūpos ją užvaldė ir ji atsakė į mano bučinį, o aš norėdamas ją paerzinti atsitraukiau.
- Neliesk manęs daugiau,- sušnypštė Liza.
- Na jau tau tikrai tai patiko,- žaisdamas su jos plaukais tariau.
- Liaukis,- sudejavo mergina, kai mano rankos atsidūrė ant jos liemens.
- Nejaugi, nenori pažaisti?- tyliai paklausiau.
Mergina suvirpėjo ir greitai atsakė:
- Aš visdar nepilnametė.
- Na ir kas?
- Tu mane išprievartausi?- išsigandusi paklausė Eliza.
- Ne, tu pati po keleto mėnesių maldausi, kad su tavim permiegočiau,- sušnabždėjau jai.
- To niekada nebus,- tyliai ištarė mergina.
- Na ir kas? O dabar lipk į medį,- surėkiau jai.
- Ką?
- Kažko nesupratai, mažyte, aš tau liepiau lipti į medį,- pakartojai Lizai.
Susiraukusi, ji pradėjo lipti į medį. Keista, bet ji įsiruopštė į jį per dvidešimt sekundžių, o medis buvo gal penkiolikos metrų aukščio.
- Galėjai ir greičiau užlipti,- ramiai tariau stovėdamas šalia jos.
- Kaip tu čia atsidūrei?- supykusi paklausė Eliza.
- Užšokau,- ramiai atsakiau.
- Kaip?- sutrikusi paklausė ji.
- Išmoksi,- šypsodamasis atsakiau.
- Nejuokauk, aš taip aukštai nepašoku,- pasiskundė juodaplaukė.
- Tai išmok,- pasakiau ir nustūmiau ją nuo medžio.
Šokdamas paskui Lizą, sugavau ją ir grakščiai nusileidau. Nuleidęs merginą pradėjau eiti link namų, o Eliza sekė man iš paskos tylėdama. Kai įėjome į namo vidų, juodaplaukė tarė:
- Daugiau niekad taip nedaryk.
- Pagalvosiu,- nueidamas tariau.