Grynakraujė

16 - Eliza

Verkiau apsikabinusi mamą. Man skaudėjo visur, bet labiausiai širdį.
- Mieloji, viskas bus gerai.
- Mama, tau viskas bus gerai, nes tu turi Tomą, o aš čia viena.
- Eliza, ne tik tavo mama mane turi, aš jus abi saugosiu,- stovėdamas tarpduryje tarė mano tėvas.
- Tada kodėl aš čia turiu būti?
- Nes dabar kitur tau nesaugu,- ramiai tarė jis.
- Tarytum man čia saugu,- surėkiau per visą kambarį.
- Linda išeik,- rimtai tarė tėvas.
- Tomai, nieko jai nedaryk,- eidama pro jį tarė mama.
Kai ji išėjo Tomas pažvelgė į mane ir pradėjo eiti link manęs.
- Eliza, tu nesi paprasta mergina, esi dviejų vampyrų dukra, o tai yra labai reta. Tokie kaip tu ilgai negyvena. Kodėl? Nes tokie yra medžiojami, negrynuolių.
- Bet ir čia jų yra,- bandžiau prieštarauti.
- Yra, bet jie paklūsta man, nes nori tapti tokiais, kaip mes.
- Jie tau vistiek pasipriešins.
- Kai tai įvyks, tu jau mokėsi apsiginti,- ramiai tarė jis,- o dabar einam.
Aš nesuspėjau jam nieko atsakyt kai atsidūrėme ant stogo. Aplink namą kelių kilometrų atstumu plytėjo miškas.
- Šį mišką pasodinau aš, kad galėčiau apsaugoti savo šeimą, o dabar judvi esat mano šeima,- ramiai tarė tėvas.
- Bet aš čia nenoriu būti,- tyliai sumurmėjau.
- Tada rytoj aš tau leisiu eiti, bet turėsi viena išeiti iš miško,- atsidusęs tarė Tomas.
- Tikrai?- sutrikusi paklausiau.
- Žinoma, bet jei iki vakaro nesugebėsi išeiti turėsi likti čia visam laikui. Sugebėsi?
- Manau, kad man pavyks,- drąsiai atsakiau.
- Puiku, o šiandien noriu su tavim praleisti dieną, jei tu nieko prieš,- nusišypsojęs tarė jis.
- Man bus garbė su tavimi susipažinti,- linksmai tariau.
Po šių mano žodžių tėvas nušoko nuo stogo, o aš jam iš paskos jam ant rankų.