Grynakraujė

13 - Aleksas

Išskubėjęs iš kambario nuėjau ieškoti to padugnės, kuris norėjo išgerti Lizos kraują. Priėjęs negrynuolių duris, pamačiau visdar gulintį vaikiną.
- Kelkis,- spirdamas jam į šoną tariau.
Blondinas vos atsistojo buvo nutemtas į negrynuolių svetainę, kurioje jau visi laukė manęs.
- Šis padaras, bandė išgerti labai svarbios asmenybės kraują,- pradėjau kalbėti.
- Kas ta asmenybė?- paklausė Nikolė.
- Tai Tomo dukra Eliza,- kol kas ramiai atsakiau.
- Nesamonė vampyrai negali turėti vaikų,- pradėjo su manim ginčytis Danielis.
- Dar ir kaip gali,- ir staigiu judesiu nuroviau, visdar šalia manęs buvusio negrynuolio galvą,- štai kas jūsų laukia jei bent prisiliesite prie jos.
Visi sėdėjo išsigandę, o aš į tai dėmesio nekreipiau ir nuėjau link savo kambario. Įėjęs pasiėmiau keletą svarbių daiktų ir patraukiau pas Lizą. Vos įėjęs pamačiau, kad mergina sausina savo ilgus juodus plaukus. Išgirdusi, kad atsidarė durys ji pažvelgė į mane ir jos akys išsiplėtė iš siaubo.
- Kas tau nutiko?- išsigandusi paklausė.
- Nieko, tiesiog negrynuoliam parodžiau, kaip reikia elgtis su svečiais.
- Ar tau nieko nenutiko?- artėdama paklausė Liza.
- Ne man viskas gerai, o iš kur pas tave toks rūpestis?- sutrikęs paklausiau.
- Tiesiog nenoriu, kad mirtų vienintelis pažįstamas šiuose namuose,- jau būdama visai šalia manęs tarė juodaplaukė.
- Mane gali nužudyti tik Tomas, o kiti tiesiog per silpni,- eidamas link vonios tariau.
Nenoriu, kad ji būtų arti manęs. Bijau ją per daug arti savęs prisileisti, kad Lizos nesužeisčiau. Greitai nusirengęs savo kruvinus drabužius palindau po dušu, bet visos mano mintys sukosi, kaip apsaugoti ją. Visai netykėtai kambaryje išgirdau juoką. Pasiruošęs pulti išlėkiau iš vonios, o ten sėdėjo Diana su Eliza. Liza iškarto nusuko žvilgsnį nuo manęs, o Diana tarė:
- Galėtum ir prisidengti, jei nenori traumuoti šios mielos mergaitės.
- Velnias,- tai taręs grįžau į vonią ir apsirengiau.
- Pagaliau apsirengei,- kai grįžau leptelėjo mergina.
- Ką čia darai?- supykęs paklausiau.
- Atėjau pažiūrėti ar tu neprievartauji Lizos.
- Aš negalėčiau, ji Tomo dukra,- bandžiau teisintis, nors iš tikro geidžiau Elizos.
- Tai tada kodėl iš jos vonios išėjai nuogas?- vis kamantinėjo mane Diana.
- Aš maniau, kad tu priešas.
- Ir nuogas gelbėtum ją?
- Taip, nes jos tėvas man liepė ją saugoti, o dabar dink iš čia, nes Lizai laikas miegoti,- surėkiau. 
- Nebūk toks piktas,- artėdama link manęs tarė Diana,- aš žinau, kad tu jai kažką jauti,- būdama man prie ausies sušnabždėjo ji.
- Eik lauk,- surikau jai.
- Liza, tik neprisileisk arti to demono,- šypsodamasi tarė Diana.
- Pasistengsiu,- linksmai atsakė juodaplaukė.
Kai ta ragana iššėjo galėjau ramiau atsikvėpti ir prisėdau ant Lizos lovos galo. Mergina padėjo savo rankas man ant pečių.
- Kas yra?- tyliai paklausiau jos. 
- Tu atrodai labai pavargęs,- pasilenkusi ji pabučiavo mano kaklą ir aš šiek tiek atsipalaidavau.
Liza dar kartą taip padarė ir aš visai atsipalaidavau. Mergina šiek tiek atsitraukė ir paguldė mano galvą sau ant kelių. Buvo taip gerą, bet negalėjau leisti sau atsipalaiduoti. Bet paskutinis bučinys į lūpas visai mane atjungė. Norėjau tik jos, jei ji nebūtų Tomo ir Lindos dukra, Liza jau gulėtų ant mano krutinės ir ramiai miegotų. Tačiau man teko susivaldyti ir aš atsitraukęs nuo jos tariau:
- Tau laikas miegoti.
- Gerai,- atsidususi tarė Liza.