Grynakraujė

25 - Aleksas

Stebėjau Lizą, kaip ji meistriškai tykojo prie elnio. Savo grakščiais judesiais sėlino, kol kažkas pabaidė žvėrelį. Mergina iš karto pažvelgė į mano pusę, o jos veidas buvo perkreiptas pykčio, bet mano laimei juodaplaukė nusigręžė į ateinančius vampyrus. Eliza čiupo akmenuką ir gan nestipriai paleido į priekyje einantį vaikiną. Nors metimas nebuvo labai stiprus, bet akmenukas smarkiai sužalojo juodaplaukį.
- Kas jūs?- piktai paklausė Liza.
- Panele, mus čia atsiuntė vyresnieji. Jie nori su jumis pasikalbėti dėl mūsų gaujos valdymo.
- Ir dėl to sutrugdėt mano medžioklę?- piktai surėkė mergina.
- Ei, nusiramink šiek tiek,- prisiartinęs tariau juodaplaukei, bijodamas, kad ji visus juos nužudys.
Visi vos mane pamatę pritūpė ir pradėjo šnypšti lyg gyvatės.
- Ko čia šnypščiat?- sutrikęs paklausiau.
- Tu esi mūsų priešas,- piktai tarė vaikinas.
- Jei jis jums priešas, tai reiškia, kad ir aš esu jūsų priešė,- šaltai atsikirto Eliza.
- Bet panele...- bandė kažką sakyti juodaplaukis, bet staigiu judesiu buvo priremtas prie medžio.
- Kas nors tau nepatinka?- pakėlusi antakį paklausė Liza.
- N...ne,- drebančiu balsu atsakė jis.
- Puiku,- šypsodamasi atsakė mergina,- kur vyresnieji?
- J...ji...jie ba...bazė...bazėje,- visdar drebančiu balsu atsakė juodaplaukis.
- Labai gerai, o dabar išnykit,- vos tai tarus merginai visi išskubėjo kuo greičiau išnykti, kol ji nesupyko dar labiau.
- Nebūk tokia pikčiurna,- sušnabždėjau jai į ausį, apsikabinęs ją iš nugaros.
- Jie mane erzina,- sumurmėjo Eliza.
- O aš tave ar erzinu?- švelniai pabučiavęs juodaplaukės kaklą paklausiau.
- Ne,- atsidususi tarė mergina.
- Ar visdar nori medžioti?- švelniai paklausiau.
- Noriu, bet reikia susitikti su vyresniaisiais,- šiek tiek susiraukusi atsakė ji.
- Dabar keliausime?
- Taip.
- Parodysi kelią?
Mergina linktelėjo ir čiupusi mane už rankos nusitempė gilyn į mišką. Greitai atsidūrėme prie buvusio Leo namo. Eliza mane nusitempė į namo vidų, kuriame mūsų laukė keli vampyrai, kurie turėjo būti vyresnieji.
- Panele, malonu, kad užsukote į mūsų namus,- maloniai tarė jaunas vaikinukas.
- Taip taip,- susiraukusi tarė mergina.
- Ką žadate daryti dėl mūsų?- paklausė moteris žilais plaukais.
- Nieko, darykit, ką norit,- šaltai atsakė Eliza.
- Bet dabar jūs esate mūsų šeimininkė,- bandė prieštarauti moteris.
- Ir ką jūs man siūlote daryti?- šiurkščiai paklausė Liza.
- Valdykite mus,- tarė vaikinukas.
- Žinote, jeigu norite galite prisijungti prie mano tėvo grynakraujų,- šaltai atsakė ji.
- Bet jie mūsų priešai,- bandė ginčytis moteris.
- Jie yra tikroji mano šeima, o jūs darykit ką norit,- įsižeidusi tarė Liza.
Jai tai tarus išsitempiau merginą iš namų. Eliza vos valdė pyktį, bet man atgręžus ją į save ji šiek tiek nurimo.
- Nusiramink,- bučiuodamas raminau juodaplaukę.
- Ačiū tau,- stipriai apsikabinusi tarė mergina.